Šakalienė informavo, kad nepakankamas atgrasymo finansavimas, paliko spragas oro gynyboje

D. Šakalienė socialdemokratų partijos rinkimų į Europos Parlamentą nuotraukoje.

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, Krašto apsaugos ministerija (KAM) vykusiame susitikime Prezidentūroje pristatė priemones ir veiksmus, kurios įgyvendinamos siekiant stiprinti oro erdvės gynybą ir stebėjimą, taip pat kovos su bepiločių orlaivių sistemų – antidroninių priemonių įsigijimus.

Pranešama, kad KAM siūlymai pagrįsti identifikuotomis pamokomis ir gautu kariniu patarimu bei užtikrina nuoseklų Lietuvos oro gynybos koncepcijos įgyvendinimą. 

„Dabartiniai oro erdvės stebėjimo pajėgumai nepakankamai efektyvūs žemame aukštyje skrendančių objektų aptikimui. Trūksta radarų, kurie gebėtų aptikti mažus, manevringus taikinius sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. KAM siūlomi pokyčiai apima oro erdvės stebėjimo ir oro atakos įspėjimo sistemas, elektroninės kovos, oro gynybos sistemas, karinės infrastruktūros ir pajėgų apsaugos sritis. Taip pat siekiama lankstaus oro erdvės valdymo, kuris leistų greičiau imtis reikiamų priemonių neutralizuojant grėsmes oro erdvėje“, - papasakojo Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Pasak ministrės, per tris dešimtmečius kariuomenė nebuvo finansuojama pakankamai, todėl dabar, net gavus papildomų lėšų, reikia laiko technologiniam ir kariniam vertinimui, įsigijimų vykdymui ir sistemų integracijai, todėl dedamos maksimalios pastangos, kad ištaisyti tai, kas nebuvo daroma ilgus metus.

KAM siūlo plėsti aprėptį ir atnaujinti technologinę bazę. Ypač didelis dėmesys bus skirtas inovacijoms, orientuotoms į bepiločių aptikimą, blokavimą ir naikinimą.

Numatytos priemonės glaudesniam karinių ir civilinių institucijų koordinavimui bei automatizuota perspėjimo sistema gyventojams.

„Kalbant apie reagavimą trumpuoju laikotarpiu, į kairę ir į dešinę tikrai nešaudysime, tačiau neabejotinai imsimės papildomų veiksmų, nes situacija intensyvėja. <...> Informavus NATO naikintuvus galima būtų šalinti taikinius nebijant, kad būtų pažeistas koks nors civilinis objektas“, - išaiškino D. Šakalienė.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir dronų pajėgumų vystymui.

Numatoma, kad žvalgybinės dronų sistemos kariuomenėje turi būti integruotos nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens.

„Lietuvos oro gynybos pajėgumų vystymas atitinka NATO reikalavimus ir šalies įsipareigojimus“, - skelbiama ministerijos pranešime visuomenei „KAM pristatė oro erdvės gynybos pajėgumo vystymo priemones“.

Ekspertai.eu primena, kad Rusijos karinė invazija į Europos Sąjungos ir NATO valstybes turėtų įvykti 2030 m., vėliau buvo patikslinta, kad 2029 m. Taip pat buvo informuojama, kad Rusija galėtų pulti ir 2028 m. Artimiausia iki šiol skelbta data, kada Rusija gali pradėti puolimą – tai 2027-ieji.

Keli susiję:

Paankstinta data: Vokietija privalo būti pasirengusi kariauti su Rusija nuo 2027 metų

Kariuomenės vadas Vaikšnoras atskleidė, kodėl nešaudoma į kairę ir į dešinę, užfiksavus priešo oro objektą

Šakalienė neslepia, kad kariuomenei reikia dar daugiau prisipirkti reikalingų priemonių, norint apsiginti nuo Rusijos dronų

Gyventojai, pastebėję nukritusį droną, raginami prie jo nesiartinti ir nedelsiant pranešti telefonu 112

Vaikšnoras neslepia, kad paprasčiau gyvensime tada, kai sutriuškinsime rusų pajėgumus