Saugokitės: jus keri Bronius Bradauskas

Evangelijoje pagal Matą tvirtinama, kad laiko sustabdyti neįmanoma. Nuoširdusis Nazarėnas klausia: „O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“

Kalbant paprasčiau, Dievo buvimo fakto nepaneigsime, taigi tokia veikla nėra mokslas.

O mokslininkai teigia priešingai. Laiką, pasirodo, galima šiek tiek „pristabdyti“. Tai pirmasis genialiai įrodė Albertas Einšteinas specialiojoje reliatyvumo teorijoje.

Moksliniuose tyrimuose konstatuojama, kad brandaus ir senyvo amžiaus žmonės gyvena „lėčiau“: jų vidinis laiko tėkmės suvokimas yra pakitęs. Jaunimas – priešingai. Pavyzdžiui, japonų astrofizikas Mičio Kaku atliko eksperimentą – prašė tiriamųjų mintyse suskaičiuoti 60 sekundžių. Tada gautus rezultatus palygino su chronometro parodymais. Išvada – brandaus ir senyvo amžiaus žmonės intuityviai stengiasi nutolinti atslenkančią mirtį (BBC TV, Visions of the Future 4: Quantum Revolution, 2010/08/23). Plačiai paplitusiai nuomonei pritaria ir Miuncheno universiteto tyrinėtojai Marcas Wittmanas ir Sandra Lehnhoff (Age Effects in Perception of Time//Psychologival Reports, 2005, p. 921)

Vadinasi, kaltinti Seimo narį troškimu sulėtinti pašėlusiai skubantį gyvenimą vargu ar galime.

Atsitiktinai turtingas parlamentaras – deklaruotos Broniaus Bradausko piniginės lėšos 2012 metais siekė 2 245 000 litų – kovo mėnesį įteikė šių teisės aktų pataisų projektus (2013-03-13): Civilinio kodekso (CK) 6.895 str. 3 dalies, Bankų įstatymo 55 ir 56 straipsnių.

CK aktualioje redakcijoje 6.895 str. 3 dalis suformuluota taip: „Nepaisant indėlio rūšies, bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko pareikalavimą. Sutarties sąlyga, numatanti indėlininko atsisakymą teisės gauti indėlį pagal pirmą pareikalavimą, negalioja.“

„Nepaisant indėlio rūšies“ siūloma keisti žodžiais „indėlio iki pareikalavimo atveju“.

Aiškinamajame rašte (2013/03/13) nurodomos minėto straipsnio keitimo priežastys: 1. Galiojančiame CK eliminuojama terminuotojo indėlio tikroji paskirtis – indėlininkas pinigus gali atsiimti bet kada, taip pažeisdamas banko teisėtų lūkesčių principą; 2. Dabartinė terminuotųjų indėlių samprata nepatinka kai kuriuos lietuviškus bankus patronuojantiems Skandinavijos bankams. 3. Įtvirtinus naująją sampratą, būtų sukurta palankesnė verslo kreditavimo aplinka. 4. Fizinių asmenų indėlių atšaukiamumas gali destabilizuoti bankinę sistemą krizinių situacijų atveju.

Ketvirtame punkte teigiama, kad nutraukti „tikrąjį“ terminuotąjį indėlį būtų galima „šalių susitarimu, laikantis sutartyje numatytos vienašališko indėlio sutarties nutraukimo tvarkos (pavyzdžiui, įspėjus kitą šalį prieš atitinkamą laiką ar pan.) ar kitais bendraisiais civilinių sutarčių nutraukimo pagrindais“.

Nuostabiai skamba 5 ir 6 punktai, skelbiantys, esą neigiamų pasekmių, įtakos korupcijos lygiui ir kriminogeninei situacijai įstatymo priėmimas neturės.

Jeigu įsigalios šis įstatymas, ar nenutiks taip, kaip nutiko su pasaugos indėliu, patyliukais panaikintu iš CK, - nes „nebuvo paklausos“?

Panašiai, kaip ir liaupsinamas Seimo narys, mąsto Lietuvos komerciniai bankai. „Swedbank“, SEB, „DnB“, „Šiaulių“, „Medicinos“ bankų interneto svetainėse indėlį iki pareikalavimo surasti itin sunku. Šalia terminuotųjų ir kaupiamųjų galima aptikti vaikams, krepšinio sirgaliams, netgi juodai dienai skirtų indėlių (SEB bankas). Tačiau magiško žodelio „iki pareikalavimo“ – nei su prožektoriumi, šviesdamas į kompiuterio ekraną nerasi.

Teisinę kategoriją „iki pareikalavimo“ bankai, labai norėdami, turi teisę „prikabinti“ prie, tarkime, kaupiamojo ar kokio specialaus „indėlio senjorams“. Sprendžiant iš pastarųjų keliolikos metų įvykių praktikos, Lietuvos bankas atlieka keistai akylios ir stebėtinai efektyvios kontrolės institucijos vaidmenį, o komerciniai bankai žodį „indėlis“ apgyvendino eilutėje „Taupymas ir investavimas“.

Komerciniuose bankuose aktyviai veikia “rizikų valdymo”, “pinigų plovimo ir vindikacijos” ir kitais protingais žodžiais vadinami departamentai. Galbūt jų darbuotojai galėtų atsakyti, kur gi surasti tą indėlį iki pareikalavimo?

Įstatymai nėra nepriekaištingi, todėl vis tobulinami. Klausimas – kaip į keičiamus teisės aktus sureaguos komercinių bankų darbuotojai, atsakingi už „ketvirčio rezultatus“? Ar bankų interneto svetainėse, rubrikoje „Saugus finansinis rytojus“ atsiras užmiršti indėlių produktai? Ar į kontaktų centrą paskambinusi pensininkė išgirs nuoširdžius konsultantės Miglės žodžius: “Šalia indėlių senjorams norėčiau Jus supažindinti su indėliu iki pareikalavimo. Ar galite dabar kalbėti?”

Nepamirškime, kiek būsto kreditus susimokėti neišgalinčių šeimų patyrė skolų išieškojimo principą “Žvilgsnis iš arčiau”.

Šnekant buitiškai, teisės aktų keitimas „turėtų įnešti“ aiškumo, paprastumo, paskatinti įvairių problemų, dėl kurių priimamas / keičiamas / naikinamas atitinkamas teisės aktas, efektyvesnį sprendimą.

Kokios žalos (o gal naudos?) duos minėtų teisės aktų naujosios redakcijos, jei įstatymą priims Seimas ir palaimins prezidentė? Kad atsakytume į šį prognostinį žalų / naudų spėjimą, užduokime sau kelis klausimus.

Kiek ir kokiu mastu teisės aktų pakeitimai kainuos eiliniams mokesčių mokėtojams, jeigu ateityje gimtinės laukus mindžios linksmiau, nei V. Romanovas ar V. Antonovas, nusiteikę piliečiai? Kiek naujų teisės aktų nulemti pokyčiai kainuos valstybės, kaip (ne)patrauklios potencialiems užsienio investuotojams, įvaizdžiui? Kokią gausybę manipuliacijų viešąja opinija išvysime spaudoje, jei, prisidengdami naujais įstatymais, apsukruoliai eilinį kartą pasinaudos „aiškaus“ įstatymo spraga ir galimai išplaus milijonus litų?

Pabrėžtina, kad iškelti klausimai ir problemos gali būti vertinami kaip spekuliatyvus bandymas klaidinti mielą skaitytoją: „Ar girdėjai, Petrai, kokie anie blogi? Aplinkui vieni vagys.“ Bet nederėtų pamiršti fakto, kad bankai ir šis galimai suinteresuotas Seimo narys visada yra stipresnėje galios pozicijoje verslo kliento ar eilinio žmogelio atžvilgiu.

Kita vertus, manau, kad Seimo nario užregistruotas Bankų įstatymo 55 str. pataisos projektas (banko paslapties) – itin sveikintinas dalykas. Tikslindami teisės aktus, parlamentarai didida pasitikėjimą konkretaus politiko asmeniu ir pačia institucija.

Visai nesinori gražiausiu metų laiku kaltinti poną B. Bradauską trumparegyste. Jeigu “Sveikatos gidas Nr. 1 Lietuvoje” neklysta, per pastaruosius 20 m. trumparegių vaikų padidėjo nuo 13,5 iki 26,7 % (ligos.sveikas.lt).

Todėl prieš paspausdami mygtuką TAIP Seimo nariai privalo atsakyti bent į šiuos viršuje išvardytus klausimus.

Juk neišvengiamai, lyg sėlinanti mirtis, artinasi prezidento rinkimai. Iki gegužės beliko geri metai.

Būkite Jai gailestingi.