Kanadiečių pianistas Glennas Gouldas (1932-1982) XX amžiuje tapo vienu geriausiu klasikinių pianistų, labiausiai žinomu už savitas Johano Sebastiano Bacho muzikos interpretacijas. Jo grojimas pasižymėjo puikia technika bei polifoninės muzikos artikuliacija.
Jau suaugęs G. Gouldas iš savo repertuaro išbraukė populiariausią romantinę fortepijoninę muziką - F. Listo, R. Šumano ir F. Šopeno kūrinius. Nors didžiąją dalį pianisto programos sudarė J. S. Bachas, atlikėjas taip pat paliko L. van Beethoveno, W. A. Mocarto, J. Haydno, J. Brahmso, taip pat XX amžiaus kompozitorių P. Hindemitho, A. Šionbergo ir R. Štrauso muzikos įrašų.
G. Gouldas buvo itin ekscentriška asmenybė, garsėjusi kitokiu elgesiu bei manieromis. 31-erių jis nustojo koncertuoti ir susitelkė į muzikos įrašus. Taip pat rašė, dirigavo, komponavo, nepaprastai daug rašė muzikos žurnalams, dėstė muzikos teoriją ir filosofiją, rengė laidas radijui ir televizijai. Atlikėjas mirė nuo insulto sulaukęs 50 metų.
G. Gouldo vaikystės nuotrauka su anglų seteriu namuose Toronte prie fortepijono (apie 1940 m.) |
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]