Seimas 2020-uosius paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 102, prieš buvo vienas, susilaikė du Seimo nariai.
Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų, kai gimė habilituota biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė.
Kaip pabrėžiama priimtame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį.
Tokiu būdu siekiama skatinti Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.
Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma iki 2019 m. spalio 1 d. parengti ir patvirtinti E. Šimkūnaitės metų minėjimo programą bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Kaip rašoma Vikipedijoje, E. Šimkūnaitė (1920 m. kovo 11 d. Novorosijske – 1996 m. sausio 27 d. Vilniuje) – gydytoja, žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė.
Gimė Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste. Tėvas – vaistininkas Pranas Šimkūnas, kilęs iš Indubakių kaimo Tauragnų valsčiuje, motina – medicinos sesuo Olga Lebedeva-Šimkūnienė iš Novorosijsko. 1922 m. su šeima ir kitais pabėgėliais grįžo į Lietuvą. Tauragnuose tėvas įkūrė vaistinę.
Baigusi Tauragnų pradžios mokyklą, E. Šimkūnaitė įstojo į Utenos gimnaziją, kurią baigė 1937 m. Pasirinko tėvo profesiją ir 1937 m. Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti farmaciją. 1941 m. išklausiusi kursą, pradėjo dirbti Kauno, Tauragnų vaistinėse, o 1942 m. – Vilniaus universiteto farmakognostiniame sode asistente. 1943 m. baigė universitetą.
1945 m. dirbo Vilniaus 1-osios farmacijos ligoninės vaistinės vedėja, 1947 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Vyr. farmacijos valdyboje prekybos skyriaus inspektore, vėliau – paruošų skyriaus vedėja.
1949 m. atvažiavo į Kauną ir dirbo Kauno botanikos sode jaunesniąja moksline bendradarbe, ruošė disertaciją. 1950 m. rugsėjo mėn. grįžo į Vilnių ir Mokslų akademijos Biologijos institute tęsė savo mokslinį darbą.
1952 m. sausio 14 d. MA Biologijos instituto taryboje apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją. 1955 m. išvažiavo į Kazachstaną dirbti Visasąjunginio vaistinių augalų ūkio „Darmina“ padalinio stoties direktore. 1957 m. grįžusi į Lietuvą, vėl įsidarbino Vyr. Farmacijos valdyboje, dirbo vyr. inspektore vaistažolių paruošoms, nuo 1969 m. įsteigus atskirą vaistažolių skyrių, paskirta jo viršininke. 1968 m. jai suteikta aukščiausia provizorės – farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija.
1975 m., norėdama pasišvęsti moksliniam darbui, išėjo į pensiją.
1993 m. Lietuvos Mokslo Taryba E. Šimkūnaitei suteikė habilituotos gamtos mokslų daktarės mokslinį laipsnį.
1997 m. įsteigtas E. Šimkūnaitės fondas, kurio tikslas – remti studijuojančius farmaciją ir vaistažolininkystę studentus bei darbus vaistažolių tyrimo srityje. 1998 m. Tauragnų vidurinei mokyklai suteiktas Dr. Eugenijos Šimkūnaitės vardas. 1999 m. Vilniuje, Erfurto g. 4, atidarytas E. Šimkūnaitės memorialinis butas muziejus. 2012 m. Tauragnuose pradėtas sodinti „Gesės vyšnių sodas“, skirtas Gese tauragniškių vadintai E. Šimkūnaitei. 2013 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengtas E. Šimkūnaitei skirtas paminklinis suoliukas. 2013 m. Vilniuje, Erfurto g. 1 skvere, atidengtas atminimo akmuo (skulpt. Jonas Gencevičius)
E. Šimkūnaitė gilinosi į tradicinę mediciną. Tūkstančiams į ją besikreipiančių patardavo dėl įvairių ligų gydymo žolelėmis bei dėl sveiko gyvenimo būdo. Patarimus mėgdavo užrašyti. Išleista ne viena E. Šimkūnaitės patarimų knyga. Jos straipsniai pasižymi gyva, lengvai skaitoma kalba.
Šaltinis: simkunaites-fondas.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
fantasmagorija-pirmyn į praei
IP 2604:4300:a:28d:22d::1 | 10:55:57
Visi manėme,kad barteriniai mainai ,tai glūdi praeitis,bet roSSieja įrodė,kad tai glūdi ateitis. Rusijos ir Pakistano barterinis susitarimas. Jie keičia avinžirnius į mandarinus
Rusijos pusėje pasirašė "Astarta-Agrotrading", o savo ruožtu iš Pakistano - "Meskay &; Femtee Trading ...
Vito Tomkaus trigrašis
IP 92.204.97.110 | 10:43:43
Tarp mūsų kalbant, Žemaitaitis labiausiai nusikalto dėl to, kad nesugebėjo normaliai suformuluoti savo minties apie griaunančius mokyklas Izraelio žydus, nes, jei būtų pasakęs, kad tokius žydukus reikia šaudyti kas dieną po vieną arba pasiūlęs iš pradžių atimti jų vaikus, o tik po to žydus šaudyti a...
Ten ne viskas!
IP 185.65.50.87 | 10:21:58
Čia temos išplėtimas: https://www.youtube.com/live/T5TGvwapJvE?feature=shared...