![]() ![]() |
Lietuvos gyventojai keturiasdešimtmečio stadiono statybų proga tapo paveikslus, maketuoja skrajutes, kuria eilėraščius ir lipdo skulptūras. Čia jūsų dėmesiui lietuvių liaudies dailininko Tamplieriaus Nepšinskio sukurti plakatai, skirti minėtam jubiliejui. |
2025 metais Lietuva mini reikšmingą sukaktį – Nacionalinio stadiono Vilniuje, ant Šeškinės kalno, keturiasdešimties metų statybų jubiliejų.
Ši sukaktis – tai daugiau nei datos paminėjimas. Tai ženklas, kad ilgai brandinta nacionalinė vizija gyvuoja. Nacionalinis stadionas – tai idėja, jungianti kartas, tai simbolis bendro siekio turėti vietą, kurioje susitinka mūsų sporto pasiekimai, kultūra, bendrystė ir tautinė savivoka.
Per keturis dešimtmečius stadiono kelias nebuvo lengvas – jis buvo pažymėtas iššūkiais, keitėsi planai, politinės valios kryptys, finansavimo šaltiniai ir technologijos. Tačiau šiandien švenčiame ne tik pačią statybą, bet ir atkaklumą, su kuriuo Lietuva siekia šį projektą įgyvendinti.
Šia proga šalyje rengiami įvairūs renginiai: iškilmingi minėjimai, edukacinės parodos, mokslinės konferencijos, viešos diskusijos apie nacionalinius projektus ir jų vaidmenį valstybės stiprinime. Bus pagerbti tie, kurie skyrė savo gyvenimo dalį šio projekto vystymui – architektai, inžinieriai, vizionieriai, bendruomenės atstovai.
Tačiau ši sukaktis įgyja dar gilesnę prasmę žvelgiant į dabarties kontekstą. Europai išgyvenant saugumo krizę, o Rusijos agresijai keliant tiesioginę grėsmę visam regionui, tampa aišku: nacionaliniai objektai turi ne tik praktinę, bet ir strateginę reikšmę.
Rusijos veiksmai Ukrainoje rodo, kad taika nėra duotybė. Tai – vertybė, kurią reikia ginti. Todėl kiekvienas valstybės projektas – nesvarbu, ar tai stadionas, ar pasienio kelias, ar karinė bazė – turi būti suvokiamas kaip valstybės stiprybės dalis.
Turime būti pasirengę. Ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Turime kurti stiprią, saugią, pasitikinčią Lietuvą. Tokią, kuri geba ne tik svajoti, bet ir apsiginti.
Šis keturiasdešimtmetis tebus įrašytas ne tik kaip ilgiausia statyba, bet kaip akimirka, kai supratome – vienybė, tvirta valia ir valstybinis mąstymas yra mūsų didžiausia jėga.
