Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais

Ekspertai.eu JAV Prezidento rinkimų išvakarėse skelbė Zigmo Vaišvilos mintis dėl šio įvykio straipsnyje „JAV Prezidento rinkimai – praskleista uždanga“. Savotiškai pranašiškai pasisakė signataras, atidengęs tai, kas mums iki šių rinkimų buvo tabu – Jungtinės Amerikos Valstijos yra ne tik besąlygiškas nekvestionuojamas demokratijos gėris, bet ir problemos. Daug problemų, ir ne tik pasaulyje, bet ir jų pačių šalyje.

Donaldo Trampo (Donal Trump) pergalė tapo šokoterapijos seansu ne tik amerikiečių pilietinei visuomenei, bet visam pasauliui, o svarbiausia – personifikuoto JAV simbolio Dėdės Semo nuolankiems ir uoliems tarnams visame pasaulyje. Europos Sąjungoje, Ukrainoje, Lietuvoje ir...

Siūlome vaistus visiems, kurie susirgo sunkia šios depresijos forma – naują Zigmo Vaišvilos straipsnį „Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais“.

Zigmas Vaišvila. Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais

Lietuvos spauda kukliai apibūdino prieš savaitę net 1,3 milijono žmonių Seulo gatvėse reikalavimą atsistatydinti ketvirtus metus Pietų Korėją valdančiai prezidentei Pak Kin Hė (Park Gun-hye), kuri beremiama tik 4% šalies gyventojų vis tik nusprendė atsiprašyti tautos ir atsistatydinti. Nuotr. japantimes.co.jp

Nepatarinėsiu tiems, kuriems dabar tenka versti kailį. Tai įprastas užsiėmimas šiems veikėjams ir veikėjoms. O gal dar ir nereiks to kailio versti. Gal užteks tik šiek tiek jį padažyti, į savo kalbėseną įtraukti naujas madingas sparnuotas frazes. Pažiūrėkite, kaip tyliai ir raštingai naują mūsų valdžios pasjansą sudėliojo Lietuvos Prezidentė –įspūdingai ir jiems patiems netikėtai Seimo rinkimus laimėjusieji pasitenkino vos dviem ministrų postais Vyriausybėje ir Seimo Pirmininko pareigomis.

Taigi, ir JAV naujas valdžios pasjansas dabar dėliojasi. Vieni verčia kailį, kad patektų į būsimo JAV Prezidento komandą, kiti - kad būsimoje Vyriausybėje įgytų įtakingas vietas jų atstovaujamieji interesų sluoksniai. Tokia, anot šiais laikais nelabai populiarių klasikų, supuvusio kapitalizmo, peraugusio į dar vieną, jau imperializmo, stadiją, pavadintą neoliberalizmu, veikimo logika.

Donaldas Trampas (Donal Trump) ir jo komanda turi atlaikyti visapusišką spaudimą. Ne tik viešai matomą, bet ir gąsdinimus, šantažą, raginimus rinkikams gruodžio 12-ąją balsuoti ne už jį, bet už Hilari Klinton (Hillary Clinton). Bent manęs neįtikins Žaliųjų partijos kandidatė į JAV prezidento postą Jill Stein, pareikalavusi balsų perskaičiavimo trijose valstijose ir tam renkanti būtinus 7 mln. USD. Ne tik dėl to, kad jai talkina H. Klinton, bet ir dėl to, kad žaliųjų partijos (!) kandidatė į šalies vadovus faktiškai veikia atviros karo kurstytojos ir šios „profesijos“ atviros išnaudotojos H. Klinton naudai. Kriminalinių kaltinimų H. Klinton esmė yra ne jos tarnybinių elektroninių laiškų rašymas naudojant asmeninį serverį (tik apie tai kalba mainstream-o žiniasklaida), bet tai, dėl ko ji taip elgėsi – šių elektroninių laiškų turinys ir tikslas. O tikslas labai tiesmukas – piktnaudžiavimas tarnybine Valstybės departamento vadovės padėtimi, gaunant „aukas“ į Klintonų labdaros fondus už reikiamų sprendimų JAV užsienio politikoje ir, velnias žino, dar kur kitur priiminėjimą, 90% šių lėšų naudojimas šių „labdaros fondų“ veiklos išlaidoms, ir tik 10% labdarai, t.y. pagal paskirtį. Net Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisėsauga „trumpintų“ tokią „labdaringą“ veiklą, o H. Klinton veikla Valstybės departamente atitiktų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 228 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Tai tik patvirtina, kad JAV taip vadinama valdoma demokratija šiuo aspektu ir nebaudžiamumu pažengė gerokai toliau nei Lietuvoje. Ir mastelis kitas.

Vėl pacituosiu paskutinąją JAV rašytojo Kurto Voneguto (Kurt Vonnegut) knygą „Žmogus be Tėvynės“ (2005 m.). Nežmogišką žmogaus likimo patirtį rašytojas pradėjo nuo JAV kario, pakliuvusio Antrajame pasauliniame kare į vokiečių nelaisvę, Drezdeno subombardavimo patirties, t.y. sudegintų 137000 Drezdeno gyventojų patirties, ir nacių, kurie jo dėl to nesušaudė kitą dieną, elgesio.

Vyras iš Meino valstijos rašytojo paklausė (Kurt Vonnegut „Žmogus be Tėvynės“, UAB „Kitos knygos“, 2007 m., 107 psl):

„Kas iš tikrųjų skatina Al Kaedą žudyti ir žudytis? Prezidentas sako: „Jie nekenčia mūsų laisvių“ – mūsų tikėjimo laisvės, mūsų žodžio laisvės, mūsų laisvės balsuoti, rinktis, kiekvienam turėti savo nuomonę, nors tikrai ne tai sužinojome iš belaisvių, laikomų Gvantaname, ir ne tai prezidentui sako patarėjai. Kodėl žiniasklaida ir mūsų išrinkti politikai nepriremia Bušo prie sienos, kai jis tauškia tokius neikus? Ir ar kada nors gali būti taika arba bent jau pasitikėjimas mūsų lyderiais, jei Amerikos laiudžiai nesakoma tiesa?“

Šioje vietoje įsiterpsiu su naujesniais pavyzdžiais ir tik tada pacituosiu K. Voneguto atsakymą šiam JAV piliečiui, vis dar nuoširdžiai tikinčiam JAV deklaruojamomis demokratijos vertybėmis.

Lietuvos spauda kukliai apibūdino prieš savaitę net 1,3 milijono žmonių Seulo gatvėse reikalavimą atsistatydinti ketvirtus metus Pietų Korėją valdančiai prezidentei Pak Kin Hė (Park Gun-hye), kuri beremiama tik 4% šalies gyventojų vis tik nusprendė atsiprašyti tautos ir atsistatydinti. Jei parlamentas balsuos už jos apkaltą. Letuvos žiniasklaida rašo tik apie šios prezidentės kritiką dėl jos ilgametės draugės Čoi Sun Sil (Choi Soon-sil), kurios suėmimui lapkričio 3 d. orderį išdavė Seulo apygardos teismas dėl to, kad ji „naudojosi savo įtaka, kad priverstų dideles Pietų Korėjos korporacijas aukoti milijonines sumas dviem su ja susijusiems fondams: "Mir" ir "K-Sports".

Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida šiuos faktus vadina tikraisiais vardais – ne draugė, o Pietų Korėjos prezidentė Vokietijoje supirko nekilnojamojo turto už... spėkite, kokia sumą? Tai, kas Lietuvos žiniasklaidos vadinama milijonais, Vokietijoje – milijardai. Nekilnojamojo turto šioje Europos Sąjungos širdyje ponios (ponia) iš Pietų Korėjos nupirko už 60 mlrd. EUR. Tai jau - miestai, miesteliai. Nepalyginami mąsteliai, jei matuosime Lietuvos – Pietų Korėjos – Norvegijos projekto, pavadinto skambiu „Independence“ šūkiu (naujienas apie šio projekto naujas kainas Lietuvai skaitykite straipsnyje „Nuo kitų metų „Independence“ (vok. „Unabhängigkeit“) mokestis vartotojams didės trečdaliu“), kukliu masteliu, leidžiančiu Jo didenybei OFŠORUI kasdien iš Lietuvos biudžeto „nuleidinėti“ po 0,5 mln. Lt (gal dar atsimenate tokią lietuvišką buvusią valiutą?). Taigi, Vokietijos valdžia sprendžia rimtą politinį santykių su Pietų Korėja klausimą. Baudžiamosiose bylose teismo sprendimu, matyt, visose šalyse galima ir konfiskuoti nuteistųjų turtą, kad atlyginti nukentėjusiaisiais pripažintų patirtą žalą. Šiuo atveju nukentėjo Pietų Korėjos valstybė.

Kodėl galima pasiekti tokias DEMOKRATIJOS „laimėjimų“ aukštumas? Tokiais pavyzdžiais remiantis labai lengva savo tautiečius valdyti Šiaurės Korėjos TAUTOS VADUI.

Kurtas Vonegutas štai taip atsakė savo tautiečiui į jo klausimą, kodėl amerikiečiai taip aklai tiki prezidentu Bušu: „Ką gi. Norisi, kad tie, kurie surengė peliuko Mikio lygio perversmą ir paėmė į savo rankas federalinę valdžią, o kartu – ir pasaulį, tie, kurie atjungė visus Konstitucijoje numatytus nuo įsilaužėlių turėjusius saugoti signalizacijos įtaisus, tai yra Kongresą, Senatą, Aukščiausiąjį Teismą ir mus, liaudį, būtų tikri krikščionys. Bet kaip sakė Viljamas Šekspyras, „Šėtonas gali cituoti Šventąjį Raštą savais tikslais“.“

Tie, kuriems dabar tenka versti kailį, priminsiu keletą neginčytinų dalykų. Didžiausias ir greičiausias verslas yra karas. Didžiausias ginklų eksportuotojas pasaulyje – JAV. Kas antras? Vokietija, kuri labai padidino eksporto, visų pirma, ginklų pardavimo apimtis, JAV pradėjus Sirijos ir ankstesnius karus, dėl kurių taip susirūpinęs minėtas K. Voneguto skaitytojas. Dėl to Vokietijai ir naudingas euro nuvertėjimas, dėl to ji ir „toleruoja“ ECB kas mėnesį vykdomą jau ne po 60, bet po 80 mlrd. EUR emisijas, kurios nepadengiamos niekuo ir naudojamos euro zonos valstybių skolų supirkimui iš komercinių bankų. Šių metų įvykiai Graikijoje parodė, kodėl vien tik ECB turi valdyti valstybių skolas. Kad politiškai valdyti šias šalis jų skolomis.

Pažiūrėsime, ar nauja Lietuvos valdžia, rinkimų retorikoje kalbėjusi apie valdybės banką, supras iš esmės šį klausimą, t.y. kaip būtiną ir skubų Lietuvos žingsnį, ruošiantis bet kada galinčioms įvykti euro zonos ir net Europos Sąjungos griūtims. Sakote, gąsdinu? O kodėl Europos Parlamento pirmininką Martyną Šulcą nebedomina jo pareigos, o sudomino dalyvavimas Vokietijos politikoje?

Trečiasis didžiausias žaidėjas ginklų eksporte – Rusija. Sirijos įvykiai, kuriuos Lietuvos mainstream-as nušviečia tik taip, kaip tai daro ir visų JAV vadovaujamos koalicijos karui Sirijoje šalių mainstream-ai, yra tikras lakmuso popierius tiems, kurie mąsto ir nori kažko tikrai savo vadovaujamai šaliai. Didžiasia Lietuvos Prezidentės G. Grybauskaitės naujos Vyriausybės formavimo klaida yra L. Linkevičiaus palikimas užsienio reikalų ministru. Gi niekas juo nebetikės, kai jam teks kalbėti Lietuvos ar net visos ES vardu (tai daryti jis įprato) pagal pakeistą plokštelę. O plokštelė keičiama. Ir ne bet kur, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, t.y. plokštelių gamybos studijoje. Ramiai mąstant neįmanoma nesuprasti, kad L. Linkevičius, kaip užsienio reikalų ministras, yra mušta korta. Jei jis toks būtinas naujoje Vyriausybėje, tai Prezidentė jį galėjo paskirti bent jau į krašto apsaugos ministrus, kuriuo kartą jis jau buvo. Šias dvi vietas R. Karbauskis viešai ir iškart paskelbė atiduodąs Prezidentei.

Štai Danijos Vyriausybė ramiau ir pragmatiškiau mąsto. Danijos užsienio reikalų ministras Anders Samuelsen paskelbė, kad Danija nebepratęs savo karinės misijos Irake ir Sirijoje – gruodžio 17 dieną 7 Danijos naikintuvai F-17 grįžta namo. Kodėl?

Kažkas keičiasi po D. Trampo išrinkimo. Net dabartinis JAV Valstybės departamentas papildomas grupuotes įtraukinėja į teroristinių organizacijų sąrašus, o JAV ir jos sąjungininkai taip vadinamoje jų kovoje su taip vadinama Islamo valstybe pradėjo vienas po kito šiuo metu faktiškai atsiprašinėti Sirijos Vyriausybės dėl jų taip vadinamos žmogiškos klaidos subombardavus Deir Ezzor kariniame aerodrome Sirijos armijos kariškius (83 jų žuvo). Tai įvyko š.m. rugsėjo 17 d., iškart po taikos sutarties dėl Sirijos ateities pasirašymo Šveicarijoje. Po 8 minučių šį aerodromą užėmė taip vadinama Islamo valstybė. Atsiminkite šį faktą, vertindami ir tai, ką skaitysite žemiau.

Vakarų pasaulio mainstream-as ir Vakarų šalis dar valdanys politkai nušviečia mūšius Alepo mieste tik iš savo varpinės. Mat jų vadovaujamos šalys parduoda ginklus taip vadinamiems sukilėliams Sirijoje. Tad jų karo verslas gali baigtis. Tai jų taip vadinami instruktoriai sėdi ir šalia Alepo, koordinuodami jų samdinių veiksmus.

Todėl tiesa turi būti visapusiška. Civilinis karas taip pat yra karas. Nustokite jį finansuoti, džiaugtis ginkluotės eksporto didėjimu. Nutraukite karą ir tada „globokite“ organizuotai Turkijos ir globalistinių struktūrų į Europą perkeliamų ir neteisėtai jūsų priimamų ir išlaikomų imigrantų milžiniškus srautus.

Beje, Irako Mosule vyksta tas pats. Ir JAV vadovaujamai koalicijai net labai ten nesiseka. O civiliai gyventojai ir ten gyvena.

Kodėl nė viena NATO valstybė narė nesureagavo į š.m. rugpjūčio 24 d. Turkijos kariuomenės neteisėtą įžengimą į Sirijos šiaurę taip vadinamai kovai su taip vadinama Islamo valstybe? Turkija ir Islamo valstybė vaidino, kad kovoja tarpusavyje, nors Islamo valstybė faktiškai be kovos atsitraukinėjo, pozicijas užleisdama Turkijos kariuomenei ir jų remiamai taip vadinamai Sirijos laisvajai armijai. Taip vyko tol, kol Turkija neatskleidė savo tikrojo tikslo – kovos su kurdais, kad kurdų valstybė nesusikurtų išilgai Turkijos pietinės sienos. Dabar Turkijos kariuomenė nebepuola strateginio Islamo valstybės miesto Al-Bab pietuose, o dėmesį ir kovas pakreipė į rytus link neseniai kurdų ir JAV vadovaujamos koalicijos iš Islamo valstybės atkovoto Mabij miesto Sirijoje.

Nelegva dalia teko ir JAV, ir Rusijai, kurios abi remia ir kurdus, ir Turkiją. JAV blaškosi tarp siūlymų Manbij „paimti“ tai Turkijai, tai Islamo valstybei, kurdams – atiduoti Manbij, o „paimti“ Islamo valstybės sostinę al-Raką. Ar nesusipainios JAV tarp visų savo remiamų partnerių, kurie kovoja tarpusavyje? Prei Al Babo iš vakarų pusės jau visiškai priartėjo vakarinės kurdų kuriamos valstybės ir Sirijos Vyriausybės kariuomenės, veikiančios druage ir Alepe, ir prie Al Babo.

Ir Rusijai tenka spręsti panašius klausimus. Tiesa, Rusija, perspėjusi Turkijos Prezidentą apie būsimą perversmą ir faktiškai išgelbėjusi jį, su Turkija lengviau randa bendrą sutarimą. Išvakarėse Turkijos Prezidentui viešai pasisakius prieš Sirijos Prezidentą, Rusija mandagiai viešai paklausė, kad laukia Turkijos paaiškinimų. Turkija atsakė Rusijos – Turkijos sutarties dėl „Turkijos srauto“ dujotiekio statybos Turkijos parlamente ratifikavimu.

Viešai savo finansinės paramos ginkluotai Sirijos opozicijai tęsimą pasklebė tik Kataras, kurio viltis savo dujas tiekti Europai per Siriją ir Turkiją virsta tik rožine svajone. Jų oponentas Iranas jau pasklebė net apie tapimą karine jūrų valstybe, užtikrinančią saugią laivybą. Todėl jau viešai skelbiama apie Irano karinių bazių atidarymą Sirijoje ir Jemene.

Vakarų ir Lietuvos mainstream-o žiniasklaida nerašo ir apie tai, kad Sirijos Vyriausybės siūlomą Taikos sutartį jau pasirašė beveik 1000 Sirijos miestų ir miestelių. Ginkluoti oponentai juose nusiginkluoja, jie atleidžiami nuo atsakomybės. Vienas po kito didesniuose ir mažesniuose Sirijos plotuose esanti ginkluota opozicija pasirašo su Sirijos Vyriausybe susitarimus, palieka Sirijos valdžiai sunkiąją ginkluotę, o ši juos su lengvais ginklais ir jų šeimos nariais autobusais veža į Idlibo provinciją, kontroliuojamą taip vadinamos nuosaikiosios ginkluotos opozicijos.

Todėl panašu, kad Sirijoje žmonės pamatė viltį, kad gali baigtis karas, trukme lenktyniaujantis su II pasauliniu karu.

Tai didelė bėda ginklų gamintojams ir jų parinktiems statytiniams Vakarų šalių valdžioje.

O kaip šiame įvykių fone atrodo Lietuva? Gerai yra tai, kad Lietuvos Prezidentė viešai nebedemonstruoja emocijų. Ji tyliai parodė, kad faktiškai valdo ir naują valdančiąją daugumą. Ji sugebėjo pasiekti diplomatinių pergalių net Rytų fronte. Rusijos nemylėtojai Lietuvoje tvirtai žino, kad Rusijos Prezidentas V. Putinas taip pat tvirtai valdo Rusijos teismus. V. Antonovas, dar nesenai vykdęs didelį piarą ir Lietuvoje dėl savo 40 mlrd. rublių ieškinio Maskvos arbitražo teisme prieš Lietuvą dėl Snoro banko likvidavimo, šiam teismui netikėtai nutarus palikti šį ieškinį nenagrinėtu, ramiai nutilo ir tik dabar tyliai pateikė skundą dėl šio teismo nutarimo. Jei V. Antonovas vėl pralaimės, tai bus dar viena Lietuvos Prezidentės diplomatinė pergalė. Tyli, bet didelė pergalė.

Tačiau svarbiausia yra pasiekti, kad Lietuva ir Baltijos valstybės nebūtų paverstos karo poligonu. Tokiu, koks buvo išprovokuotas Rytų Ukrainoje. Apie tai pakalbėsime kitą kartą. Leiskite pabaigti vėl K. Voneguto knygos citata (Kurt Vonnegut „Žmogus be Tėvynės“, UAB „Kitos knygos“, 2007 m., 108 psl.), kuri ne tik amerikiečius, bet ir mus kviestų susimąstyti. Vyriškis iš San Francisko klausia rašytojo:

„Kaip Amerkos žmonės gali būti tokie kvaili? Jie tebetiki, kad Bušas išrinktas, kad jis rūpinasi mumis ir turi šiokį tokį supratimą apie tai, ką jis daro. Kaip jis gali „gelbėti“ žmones juos žudydamas ir niokodamas jų tėvynę? Kaip mes galime smogti pirmi vien todėl, kad tikime, jog netrukus būsime užpulti? Jam svetimas protas, logika ir moralės nuostatos. Jis tik silpnaprotė marionetė, vedanti mus į prarają. Kaip žmonės gali nematyti, kad karinis diktatorius Baltuosiuose rūmuose – nuogas?“

Tikriausiai ne aš vienas kaskart pagalvoju, kodėl žiniasklaida beveik nieko nerašo apie tai, kas gera ir gražu, tikra. Suprantama, kad rašau ne apie tai, ką skaitome nusaldintų „reprezentacinių“ žurnalų puslapiuose. Rašytojo K. Voneguto atsakymas vyriškiui iš San Francisko labai paprastas ir aiškus:

„Atsakiau jam, kad jeigu jis abejoja, jog mes esame demonai pragare, jam reikėtų perskaityti romaną „Paslaptingas nepažįstamasis“, Marko Tveno parašytą 1898 metais, gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918). Jame jis įrodo ir patiria niūrų pasitenkinimą, aš taip pat, kad Žemės planetą ir „prakeitą žmonių giminę“ sukūrė ne Dievas, bet Šėtonas. Jei tuo abejojate, paskaitykite rytinį laikraštį. Nesvarbu, kokį laikraštį. Nesvarbu kurios dienos.“