Siūloma uždrausti trečiųjų šalių subjektams finansuoti partijų kampanijas EP rinkimuose

Europos Parlamentas (EP) ragina imtis esminių šios institucijos rinkimų reformų, suvienodinti rinkimų taisykles ES šalyse ir uždrausti trečiųjų šalių subjektams finansuoti partijų kampanijas.

Nors 2019 m. EP rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų (50,66 proc.), išliekantys dideli rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, pažymima europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje (468 balsai už, 194 prieš, 34 susilaikė).

EP nariai džiaugiasi aktyvesniu jaunimo balsavimu ir padidėjusia lyčių pusiausvyra Parlamente, tačiau kartu rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių rinkimų sąrašuose, taip pat didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tik keli EP nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina „daugiau nuveikti nacionaliniu ir Europos lygmenimis siekiant dar daugiau mažumoms priklausančių asmenų įtraukti į rinkimų sąrašus bei išrinkti“.

EP reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad prieš 2019 m. rinkimus nuolat buvo atskleidžiamas užsienio šalių kišimasis ir dezinformacija. Jie ragina Europos Komisiją ir valstybes gerokai padidinti finansavimą kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą. taip pat per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo „kruopščiai vertinti ir prireikus reguliuoti“ socialinės žiniasklaidos platformų turinio skatinimo algoritmus, „kad piliečiams prieinama informacija nebūtų šališka ir kad jų teisė gauti informaciją būtų apsaugota“.

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi, ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu, nuotoliniu balsavimu ir rinkimų dienomis. Parlamentas siūlo konferencijoje dėl Europos ateities apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą, visų pirma nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, taip pat vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. EP taip pat ragina grįžti prie siūlymo Tarybą pertvarkyti į antruosius ES teisėkūros rūmus.

Kadangi 2019 m. Europos Komisijos pirmininkė nebuvo išrinkta iš europinių partijų pasiūlytų pagrindinių kandidatų, pasitikėjimas šiuo 2014 m. pradėtu procesu sumažėjo, pažymi europarlamentarai. Jie siūlo apsvarstyti galimybę jį formalizuoti, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Komisijos pirmininko postą. Kartu EP nariai apgailestauja, kad rinkimų kampanijos metu europinių partijų programos vis dar nebuvo svarbi politinių diskusijų dalis ir „daugeliu atvejų tokios diskusijos buvo sutelktos ne į ES, o į nacionalinius klausimus, niekaip nesusijusius su ES politikos formavimu“.

„Už šį Parlamentą balsavo 200 mln. piliečių. Europos demokratija yra stipri, ji progresuoja ir piliečiams rūpi jos ateitis.  Valstybės turi rimtai atsižvelgti į šios rezoliucijos pasiūlymus. Taip pat tikimės, kad šie klausimai bus tarp svarbiausių konferencijos dėl Europos ateities temų. Atėjo laikas spręsti esamas problemas ir pasirengti ateities iššūkiams, atsisakant pasenusių nuostatų ir aprėpiant europinę mūsų politikos dimensiją“, – pažymėjo EP pranešėjas Pascal Durand (Atnaujinkime Europą, Prancūzija).

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje