Slaptas Rusijos vaidmuo Ukrainos krizėje

Rusija apkaltino Vakarus politiniu kišimusi į Ukrainos reikalus. Maskva stengėsi vaizduoti, kad pati nesikiša į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, tačiau užkulisiuose vis tik tampė įtakos stygas. Šiandien Maskva kaltina Vakarus dėl paskutiniosios smurto bangos Kijeve.

Antradienį kilo patys žiauriausi opozicijos ir milicijos susidūrimai nuo pat to laiko, kai praėjusių metų lapkritį prasidėjo protestų banga. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smurtas yra „tiesioginis rezultatas“ Vakarų paramos Ukrainos opozicijai.

Iki tol Maskva bent oficialiai stengėsi demonstruoti, kad nesikiša į tai, kas vyksta Ukrainoje. Nė vienas iš svarbiausių Rusijos politikų neapsilankė Kijeve. Nė prezidentas Vladimiras Putinas, nė premjeras Dmitrijus Medvedevas neskelbė kasdienių pareiškimų, kuriais kviestų kovojančias puses pradėti dialogą. Kitaip tariant, Rusijos politikai vengė daryti tai, kuo užsiėmė Europos Sąjungos ir JAV atstovai.

Maskva kritiškai vertino Vakarų politikų keliones į Kijevą. „Man neatrodo nei teisinga, nei mandagu kasdien siųsti Vakarų emisarus“ – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per paskutinį Maskvoje vykusį susitikimą su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu. Prezidentas V. Putinas sausį pareiškė, kad Rusija „niekada nesikiš“ į Ukrainos reikalus.

Tačiau akyli stebėtojai teigia, kad Rusija šiuo metu Ukrainoje yra aktyviausia per paskutiniuosius 20 metų. Skirtumas tas, kad įtakos Rusija siekia slapčiau. Tokia politika vykdoma keliais lygmenimis. Visų pirma susitikimai su Ukrainos politikais mieliau vykdomi namuose. Puikus to pavyzdys – Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus susitikimas su V. Putinu per Sočio žaidynių atidarymą vasario pradžioje. Apie jų pakalbio detales nieko nežinoma. Sausį keli Ukrainos ministrai lankėsi Maskvoje, o Ukrainos užsienio reikalų ministras į Rusiją vyks vasario pabaigoje.

V. Putino patarėjų apsilankymai

Sausio pabaigoje V. Janukovyčius savo administracijos vadovu paskyrė Andrijų Klijujevą. Dalis Ukrainos žiniasklaidos ir Vakarų ekspertų tokį žingsnį įvertino kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Ukrainoje. Ukrainos reikalų ekspertas iš Švedijos Andersas Aslundas teigia, kad A. Klijujevas yra labai artimas Kremliui. Ukrainos laikraščiui „Ukrainska Pravda“ A. Aslundas teigė, kad naujasis prezidento administracijos vadovas tiesiogiai dirba su Vladislovu Surkovu – V. Putino patarėju santykiuose su Nepriklausomų valstybių sandraugos šalimis (buvusiomis sovietinėmis respublikomis).

Kitas Kremliaus patarėjas Sergejus Glazajevas pastaraisiais mėnesiais taip pat buvo labai aktyvus Ukrainos reikaluose. S. Glazajevas yra atsakingas už integraciją posovietiniame regione. Viename interviu jis netiesiogiai paragino Ukrainos lyderius naudoti smurtą prieš opozicijos aktyvistus.

Oficialiai nėra jokios informacijos apie A. Klijujevo ryšius su Kremliumi. Tačiau kalbama, kad artimas jo sąjungininkas yra Viktoras Medvedčiukas – buvęs prezidento administracijos vadovas Leonido Kučmos prezidentavimo metu. V. Medvedčiukas yra artimas V. Putino draugas ir judėjimo „Ukrainos pasirinkimas“, pasisakančio už artimesnius Ukrainos ir Rusijos santykius, lyderis.

Vokietijos politologas Andreasas Umlandas, gyvenantis Kijeve, taip pat ragina atkreipti dėmesį į V. Medvedčiuką. „Jo projektas, kaip teigiama, yra sutartas su Kremliumi ir veikiausiai finansuojamas Maskvos“ – apie „Ukrainos pasirinkimo“ judėjimą kalbėjo politologas.

„Gruzijos scenarijus“ Kryme?

Išaugusi Rusijos įtaka ypač pastebima Krymo autonominėje respublikoje, esančioje pietų Ukrainoje. Čia etniniai rusai sudaro du trečdalius gyventojų. Be to, Sevastopolyje dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas. Prieš kelias dienas nevyriausybinė organizacija „Sevastopolio koordinacinis komitetas“ paskelbė deklaraciją, kurioje grasinama, kad Krymas gali atsiskirti nuo Ukrainos, jei Kijeve bus įvykdyta tai, ką jie vadina perversmu. Rusijos parlamentaras ir „Tėvynės“ partijos lyderis Aleksejus Žuravliovas nuvyko į Krymą, kad ten pradėtų „Slavų antifašistinį frontą“. Šio fronto paskirtis – kovoti su opozicijos aktyvistais Kijeve. Opozicijos aktyvistus fronto nariai vadina fašistais.

Paskutiniajame numeryje Kijevo savaitraštis „Dzerkalo Tyžnia“ rašo, kad Rusija Ukrainoje atidarė „Krymo frontą“. Reiškiamas nerimas, kad neramumai gali būti kurstomi panašiai kaip Gruzijoje 2008 metais. Leidinys perspėja, kad Krymas gali atsiskirti nuo Ukrainos, o to pavojus yra didesnis nei bet kada anksčiau. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Krymo politikai vis dažniau keliauja į Maskvą. Vasario 20 dieną į Rusiją skrenda Krymo parlamento vadovas Vladimiras Konstantinovas.

Tiesa, Vokietijos politologas Christianas Wipperfurthas, dirbantis ir Berlyne veikiančiai Vokietijos Užsienio reikalų tarybai, teigia manąs, kad kalbos apie Krymo atsiskyrimą yra perdėtos. „Niekas nekvestionuoja Ukrainos teritorinio integralumo“ – teigė jis. Mokslininko nuomone, Rusija nėra suinteresuota Ukrainos suskaldymu priešingai nei yra kai kuriose kitose posovietinėse valstybėse.

Intensyvus žiniasklaidos darbas

Rusijos žiniasklaida taip pat vaidina svarbų vaidmenį Ukrainoje. Apklausos duomenimis, 22 proc. ukrainiečių žiūri Rusijos televiziją tam, kad sužinotų apie šalyje vykstančius įvykius. Rusijos žiniasklaida kalba apie tai, kad Kijeve yra bandoma įvykdyti perversmą, kurį kursto Vakarai.

„Rusija dar niekada Ukrainai neskyrė tiek daug dėmesio kaip dabar. Visa tai rodo, kad Rusijai yra strategiškai svarbu išlaikyti Ukrainą savo įtakos sferoje“ – teigia leidinio „Telekritika“ atstovė Diana Dužyk.

Rusijos žiniasklaidos įtaka Ukrainoje tik stiprės. Netrukus Kijeve ir likusioje Ukrainoje bus pradėtas transliuoti naujas naujienų kanalas, kurio programų direktoriai yra iš Rusijos.

Pagal „Deutsche Welle“ parengė Donatas Puslys

Bernardinai.lt