|
Galima net neabejoti , kad tokios karinės akcijos, vadinčiau jas išpuoliais, yra iš anksto koordinuojamos. Kas jas koordinuoja? - galima tik spėlioti. Kadangi tai sietina su kitais išpuoliais, tai vargu ar apsieita be užsienio komandos. Maskvai verkiant reikia tokių, tikriausiai jų pačių organizuotų užpuolimų tam, kad galėtų pateisinti ruošiamą įsiveržimą su karinėmis pajėgomis į Ukraina. Kol kas negalima sakyti, kad užpuolikams viskas sekasi. Jie iš esmės pastatomi kaip menkaverčiai taikiniai. Turėtų tie "žali žmogeliukai" žinoti, kad Kremlius šiek tiek bando kreipti kursą ir dabar apie prisijungimą atskirų sričių prie Rusijos nebekalbama. Kalbama apie Ukrainos konstitucines pataisas, įvedant federalinius santykius. Jei jau taip, tai Rusija yra geras pavyzdys. Ukrainos valdžia gali priimti konstituciją pavadinant Ukrainos federacine respublika, kaip yra Rusijos prezidentinė federacinė respublika. Kiek norės suteikti teisių prezidentui ? - tiek jų ir bus suteikta. Kaip rodo Rusijos ir Ukrainos pavyzdžiai, didelės prezidento teisės gali gerokai susiaurinti demokratiją šalyje. Minėti pavyzdžiai netgi visai tapo išsigimę dėl katastrofinės korupcijos mastų.
Kokios būtų atskirų šalies sričių teisės spręsti tektų visai Ukrainai. Atskiri "karaliukai" tik silpnintų šalies visokias galimybes. Dabar Ukrainos valdžiai tenka ir vėl kovoti dėl gauto laiko iki galimos agresijos prasiveržimo. Tam, kad išsaugoti V.Putino garbės likučius, jei dar kokie likę, teks pažadėti vieną kitą kompromisą. Nesaugu būtų pažadėti nesijungti į ES ir NATO, nes Rusija galėtų trypti Ukrainą kada tik panorėjusi be deramo atsako. Tikiu, kad koks nors mažas žingsnelis gali būti padarytas ateinančią savaitę, kai susitiks JAV, ES, Rusijos ir Ukrainos ketvertukas. Daug pasiekta nebus, bet bent pasiryškins galimos kompromisų ribos. Jei žvelgti iš esmės, tai Rusija savo pietiniam kaimynui jau daug prikiaulino ir toliau taip grubiai elgiasi. Diktuoti kitai europinei valstybei, kaip tą daro Rusija, XXI-ame amžiuje yra visiškas tarptautinių santykių normų ir susitarimų, kuriuos yra pasirašiusi ir Rusija, nesilaikymas. Jei prieš Krymo aneksiją V.Putino veiksmų panašumas į fašistinį diktatorių, tai dabar tas panašumas dar labiau padidėjęs. Jei toliau vyks numatytas ir beveik neslepiamas scenarijus, tai visiškai tos dvi personos supanašės.
|