Blogi tiltai Lietuvoje – pavojus ne tik eismui, bet ir šalies saugumui

Tiltas per Kruną.

Lietuvoje per šešerius metus dvigubai išaugo blogos būklės tiltų ir viadukų skaičius – nuo 67 iki 132. Apie tai skelbia valstybinis transliuotojas LRT.

Tai ne tik transporto problema.

Specialistai įspėja: karo Ukrainoje fone, kai Rusija atvirai grūmoja Vakarams ir branduoliniu ginklu, kiekvienas nesutvarkytas tiltas tampa silpna mūsų nacionalinės gynybos grandimi.

Pastaraisiais metais Kremlius ne kartą demonstravo agresiją prieš kaimynines valstybes, o kalbos apie branduolinių ginklų dislokavimą Kaliningrade kelia rimtą pavojų ir Lietuvai.

Tokiame geopolitiniame kontekste kiekvienas infrastruktūros objektas įgauna strateginę reikšmę – ne tik mobilumui, bet ir kariniam pasirengimui.

Atgrasymo analitikai perspėja: jei Lietuvoje kiltų poreikis greitai perdislokuoti kariuomenę ar NATO sąjungininkus, prasti tiltai gali tapti kliūtimi, stabdančia ar net paralyžiuojančia operacijas.

Blogiausiu atveju – tai gali lemti teritorijos praradimą ar neįgalumą atgrasyti.

Vien Kazbėjų tiltas per Vokės upę, uždarytas nuo 2018 m., simbolizuoja platesnę problemą – infrastruktūra tvarkoma lėtai, o strateginis požiūris dažnai užleidžia vietą biurokratijai.

Nepaisant to, kad šis tiltas turi kultūros vertės statusą, karinio saugumo kontekste prioritetas turėtų būti – funkcionalumas ir operatyvumas.

Laikas pažvelgti į tiltus ne kaip į transporto detales, o kaip į valstybės stuburo dalį.

Rusijos grėsmė nėra teorinė – tai realus, aktyvus pavojus, kuriam reikia ruoštis ne tik kariniais biudžetais, bet ir sutvarkytais keliais, tiltais bei viadukais.