Investuodama į Rusijos atgrasymą, Lietuva perka stabilumą, stiprina savo ekonomiką(7)

Buvęs Lietuvos demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pabrėžia, kad sparčiai augantis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti vertinamas tik kaip valstybės biudžeto išlaidos.

Pasak politiko, tinkamai nukreiptos lėšos gynybai veikia kaip investicija, kuri grįžta į šalies ekonomiką.

Buvusio šalies premjero teigimu, siekiant ekonominės grąžos, valstybė turi fokusuotis į tris pagrindines kryptis: vietos pramonės skatinimą, investicinio patrauklumo didinimą ir technologines inovacijas.

S. Skvernelis akcentuoja, kad „formuojant gynybos pirkimus, prioritetas turėtų būti teikiamas vietos gamintojams ir paslaugų teikėjams“.

Jo teigimu, „ekonominę naudą generuoja ir karinės infrastruktūros plėtra: poligonų, kareivinių statybos bei technikos aptarnavimo bazių kūrimas, kurį vykdo Lietuvos statybų ir serviso įmonės, taip kurdamos darbo vietas regionuose“.

Investuodami į gynybą, mes perkame stabilumą, kuris leidžia verslui planuoti ilgalaikius projektus, mano S. Skvernelis.

Seimo narys taip pat yra ir Kapčiamiesčio karinio poligono entuziastas.

„Pažiūrėkite į Pabradę – šiandien tai vienas sparčiausiai besivystančių miestų, nes kariuomenės atėjimas reiškia investicijas į kelius, komunalinį ūkį ir vietos verslo paslaugas. Tą patį impulsą turi gauti ir Dzūkija“, – yra informavęs S. Skvernelis.

Demokratas įsitikinęs, kad „poligonų plėtra yra ne tik karinė būtinybė, bet ir regioninės politikos dalis“.