Lietuvos lyderiai giriasi didesnėmis investicijomis į kelius, nors jų finansavimas mažėja

Spalio 16 d. susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė, kad nacionalinis kelių finansavimas didės, o keliuose bus tęsiami didelio masto darbai.

Tačiau ministerijos pateikti skaičiai rodo ir kitą aplinkybę.

2026 metais Lietuvos kelių infrastruktūrai skirta 815,5 mln. eurų.

2027 metais numatyta 749,3 mln. eurų.

Taigi bendras kelių finansavimas sumažės 66,2 mln. eurų, arba maždaug 8 procentais.

Atsakymas gana paprastas. Keliams pinigai skiriami iš skirtingų šaltinių: Lietuvos valstybės lėšų ir Europos Sąjungos paramos.

Kitąmet valstybė planuoja padidinti savo skiriamą finansavimą, tačiau europinių pinigų suma mažės.

Susisiekimo ministerija nurodo, kad Valstybiniam kelių fondui 2026 metais skirta 178,8 mln. eurų, o 2027 metais numatyta 240,7 mln. eurų.

Tai 61,9 mln. eurų daugiau.

Tačiau pagrindinei Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta beveik nepakitusi suma – 436 mln. eurų.

Europos Sąjungos lėšų mažėjimas nusveria dalį nacionalinio finansavimo augimo.

Įsivaizduokime šeimą, kuri planuoja remontuoti namą.

Pernai remontui ji turėjo 10 tūkst. eurų: dalį savo santaupų, dalį gautos paramos.

Šiemet šeima nusprendė pridėti daugiau savo pinigų, tačiau paramos gavo gerokai mažiau. Todėl bendras remontui skirtas biudžetas sumažėjo iki 9 tūkst. eurų.

Šeima gali teisingai pasakyti, kad pati remontui skiria daugiau. Tačiau būtų klaidinga nutylėti, kad iš viso remontui turi mažiau pinigų.

Būtent tokia situacija susidaro ir su Lietuvos keliais.

Lietuvos lyderiai numato, kad nuo 2027 metų pradės veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“.

Prognozuojama, kad per metus ji surinks apie 110 mln. eurų.

Tai bus lėšos, gaunamos iš kelių naudotojų, kuriems taikoma rinkliava, pirmiausia krovininio transporto sektoriaus.

Susisiekimo ministerija taip pat ketina aktyviau išieškoti anksčiau nesumokėtus mokesčius už Lietuvoje registruotas sunkiasvores krovinines transporto priemones.

Svarbu suprasti, kad prognozuojamos „Via Toll“ pajamos nėra papildomi 110 mln. eurų, kuriuos būtų galima tiesiog pridėti prie paskelbto kelių biudžeto. Jos jau numatomos kaip vienas būsimo finansavimo šaltinių.

Vien iš bendros biudžeto sumos negalima tiksliai pasakyti, kiek kilometrų kelių bus suremontuota mažiau.

Tai priklauso nuo darbų kainų, sudarytų sutarčių, remontuojamų kelių būklės ir valstybės pasirinktų prioritetų.

Tačiau finansavimo sumažėjimas reiškia, kad kelių sektorius kitąmet turės mažiau bendrų išteklių, nebent vėliau būtų skirtas papildomas finansavimas.

Ministerija pažymi, kad į 749,3 mln. eurų dar neįtrauktos galimos papildomos lėšos keliams iš Valstybės gynybos fondo.

Vyriausybė turi teisę akcentuoti didėjančias nacionalines investicijas. Tačiau gyventojams ne mažiau svarbu žinoti, kad bendras kelių finansavimas pagal dabartinį projektą mažės.

Todėl iš valdžios būtų naudinga išgirsti ne tik pažadus apie tęsiamus darbus, bet ir konkretų 2027 metų kelių remonto planą: kiek kilometrų bus sutvarkyta, kurie tiltai remontuojami, kiek žvyrkelių bus išasfaltuota ir kokių projektų teks atsisakyti.

Kol kas situacija paprasta: valstybė keliams iš savo šaltinių numato daugiau pinigų, bet iš visų šaltinių kartu jų kitąmet planuoja mažiau.

O vairuotojai rezultatą vertins ne pagal ministrų pranešimus apie finansavimo augimą, bet pagal tai, kokiais keliais iš tikrųjų galės važiuoti.

2027 metų biudžeto projektą dar turės patvirtinti Seimas.

Šaltinis: sumin.lrv.lt, lrv.lt