Lietuva Rusijos atgrasymui skirs beveik tiek pat pinigų, nors šalies ekonomika augs(2)

Spalio 16 d. Vyriausybė pritarė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui. Jame kitų metų gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Palyginimui, 2026 metais gynybai taip pat skirta apie 4,8 mlrd. eurų, tačiau ši suma sudaro 5,38 proc. BVP. Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet Krašto apsaugos ministerijos finansavimas didės tik 34,8 mln. eurų.

BVP yra per metus šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertė. Kai ekonomika auga, valstybė gali išleisti daugiau pinigų ir kartu tam tikrai sričiai skirti mažesnę ekonomikos dalį.

Įsivaizduokime žmogų, kuris per mėnesį uždirba 1 000 eurų ir 100 eurų skiria konkrečiam tikslui. Tai sudaro 10 proc. jo pajamų. Jeigu atlyginimas padidėtų iki 1 200 eurų, o tam pačiam tikslui jis ir toliau skirtų 100 eurų, išlaidų dalis sumažėtų iki 8,3 proc.

Panašiai yra ir su Lietuvos gynybos biudžetu. Nors šaliai prognozuojamas ekonomikos augimas, Rusijos atgrasymo finansavimas eurais didėja palyginti nedaug.

Tai nereiškia, kad kariuomenei skiriama mažiau pinigų negu šiemet. Tačiau reiškia, kad mažesnė visos šalies ekonomikos dalis bus panaudota Rusijos atgrasymui.

Valdžia nurodo pagrindinius prioritetus: kariuomenės modernizavimą, ginkluotės įsigijimą, karinės infrastruktūros plėtrą, nacionalinės divizijos kūrimą ir Vokietijos brigados įsikūrimą Lietuvoje.

Tačiau vien bendra išlaidų suma dar neparodo, kokį rezultatą valstybė gaus už išleistus pinigus.

Gyventojams svarbu žinoti ne tik tai, kiek milijardų bus skirta Rusijos atgrasymui, bet ir kiek už juos bus nupirkta oro gynybos sistemų, raketų, šaudmenų, bepiločių orlaivių bei kitos reikalingos technikos.

Svarbiausias klausimas turėtų būti ne biudžeto dydis, o realus Lietuvos kariuomenės ir visos Rusijos atgrasymo sistemos sustiprėjimas. Ar jau gebama neutralizuoti balionų ir dronų grėsmes, ar įrengiamos šių dienų reikalavimus atitinkančios slėptuvės ir priedangos, ar stiprinama oro gynyba, logistika, mobilizacija, ryšiai bei kita kritinė infrastruktūra? Vertinti reikia ne paskirtų milijardų skaičių, o konkretų ir pamatuojamą saugumo rezultatą, kurį už tuos pinigus gauna valstybė ir jos gyventojai.

2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas. Tai reiškia, kad viso valdžios sektoriaus išlaidos viršys pajamas.

Valdžios sektoriaus skola, prognozuojama, pasieks 48,2 proc. BVP.

Dalis valstybės poreikių bus finansuojama skolinantis, o už pasiskolintus pinigus ateityje reikės mokėti palūkanas.

Todėl visuomenei svarbu žinoti, kokia gynybos projektų dalis finansuojama iš einamųjų pajamų, kokia – iš skolintų pinigų ir kada bus pasiekti konkretūs rezultatai.

Lietuvos lyderiai pabrėžia, kad Lietuva išliks viena daugiausia gynybai skiriančių NATO valstybių.

Tačiau patys procentai šalies neapgina. Rusijos atgrasymą stiprina realiai įsigyta ir kariuomenėje naudojama ginkluotė, parengti kariai, sukauptos atsargos ir veikianti infrastruktūra.

2027 metų biudžeto projektą dar turės patvirtinti Seimas.

Šaltinis: lrv.lt, finmin.lrv.lt