Mūsų šalies Konstitucijos 25 str. nurodoma, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.Tai, kas dabar vyksta valstybėje po Kėdainių teisėjo V. Kondratjevo sprendimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje ir šio sprendimo skubaus vykdymo, panašu į tai, kad šią konstitucinę teisę yra pasisavinusi grupelė visuomenės veikėjų, teisės „korifėjų“, ekspolitikų. Pasirodo, kad ši pagrindinio įstatymo nuostata galioja tik jiems, o visa visuomenė, net valstybės vadovė, Prezidentė, neturi teisės nė žodžio ištarti, jei tai prieštarauja klano interesams.
Reikia sutikti, kad teisingumą vykdo tik teismas, kad turi būti įvykdyti visi įsiteisėję sprendimai ar nuosprendžiai. Taip turėtų būti kiekvienoje demokratinėje ir teisinėje valstybėje, kurioje visi sprendimai yra priimami vadovaujantis Konstitucija, įstatymais, tarptautiniais teisės aktais, gerbiant žmonių teises ir teisėtus interesus.
Tikriausiai niekas neabejoja, kad negali būti vykdomas neteisingumas, kad ir labai kas nors to norėtų. Manyčiau, kad visi tie, kurie reikalauja skubiai įvykdyti dar neįsigaliojusį ir neteisėtą sprendimą, net reikalaujant, kad būtų panaudota prievarta prieš vaiko valią, kerta mūsų konstitucinius teisinės valstybės pagrindus.
Teisėjo V. Kondratjevo sprendimas bei jo skubus vykdymas pažeidžia tiek Konstituciją, kurioje nurodyta, kad teisėjas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis įstatymais, tiek pačius įstatymus, Vaiko Teisių Konvenciją.
Šiuose teisės aktuose yra nurodyta, kad teisėjas visus sprendimus priima nešališkai, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, visus įrodymus. Konstatuojama, kad teismo posėdyje būtinai turi būti išklausytas vaikas, kad svarbiausia priimant sprendimus yra vaiko interesai, kad vykdant sprendimus prieš vaiką negalima jokia prievarta.
Aš susipažinau su teisėjo V. Kondratjevo neįsiteisėjusiu ir nukreiptu skubiam vykdymui 2011-12-16 sprendimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Galiu atsakingai pareikšti, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir apeliacinės instancijos turėtų būti panaikintas, o jo skubų vykdymą būtina nedelsiant sustabdyti.
Akivaizdu, kad teisėjas nagrinėdamas civilinę bylą nesivadovavo net tais įrodymais, kurie buvo pateikti ir išnagrinėti posėdžio metu.
Teisėjas savo sprendime nurodo, kad bylos dėl mergaitės tvirkinamųjų veiksmų kaltinamajame akte nurodyta, kad mergaitę A. Ūsas L. Stankūnaitės nuomojamame bute tvirkino net du metus. Jei teisėjas pilnai susipažino su pateikta medžiaga, tai jis negalėjo nežinoti, kad mergaitės seksualinis prievartavimas vyko A. Ūsui, L. Stankūnaitei ir vaikui gulint vienoje lovoje, kad šiuose veiksmuose L. Stankūnaitė pati aktyviai dalyvavo.
Teisėjas nurodo, kad jis buvo išsireikalavęs D. Kedžio skundų tyrimo medžiagą. Tai reiškia, kad jis turėjo ir Seimo patvirtintą išvadą dėl D. Kedžio skundų tyrimo. Šioje išvadoje nurodyta, kad mergaitė buvo akivaizdžiai seksualiai prievartaujama ir pakako įrodymų, kad tiek A. Ūsui, tiek L. Stankūnaitei būtų pareikšti įtarimai dėl šio labai sunkaus nusikaltimo padarymo.
Teisėjui V. Kondratjevui buvo žinomos ir ekspertizių išvados, kad mergaitė sugeba mąstyti, daryti išvadas, kad nefantazuoja, bet sako tiesą.
Teisėjas negalėjo nežinoti, kad iki šiol neįvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2009-10-6 nutartis, kurioje nurodyta, kad galima pagrįstai įtarti, kad L. Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A. Ūsui tvirkinti mažametę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A. Ūsui tvirkinti mažametę.
Teisėjui nekilo jokių klausimų, kodėl neįvykdytas teismo sprendimas ir nepareikšti L. Stankūnaitei įtarimai nusikaltimo padarymu - teisingumą vykdo tik teismas, kad sprendimas turi būti įvykdytas. Kaip dabar vos ne „choru“ šaukia kai kurie teisės „korifėjai“.
Teisėjas, priimdamas sprendimą, „apsimeta“, kad byloje nėra psichologinių –psichiatrinių ekspertizių išvadų, ekspertų, psichologų parodymų, kuriuos pats ir išklausė, kuriuose nurodoma, kad vaikas pastoviai reiškia norą gyventi tik su globėja Neringa Venckiene, kad prie jos jis yra tvirtai emociškai prisirišęs.
Priimdamas sprendimą, V. Kondratjevas iš esmės remiasi viena specialiai šios bylos nagrinėjimui atlikta 2011-09-07—2011-10-07 teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Šioje išvadoje yra nurodyta, kad vaikas teisingai gali suprasti konkrečius faktinius įvykius, duoti apie tai parodymus, gali suformuoti ir išsakyti savo nuomonę jam suprantamose situacijose. Nurodoma, kad vaikas nori gyventi su Neringa, kad su mama gyventi nenori, kad mergaitė. apie motiną kalba neigiamai. Visa tai jau ne kartą buvo seniai konstatuota prieš tai atliktose ekspertizėse, jų tarpe ir kompleksinėje psichiatrijos - psichologijos.
Tačiau šioje ekspertizėje padaroma „geniali“ išvada - kadangi mergaitė negali atsakyti į sudėtingus klausimus (aš taip pat manau, kad mergaitei sudėtinga atsakyti, jei klausinėjama vos ne apie kosmosą), todėl jos norų nebūtina paisyti ir, sakyčiau, „iš lubų“ padaroma absurdiška išvada, kad vaikas emociškai prisirišęs prie motinos, kad vaiko tolimesnis buvimas globėjos šeimoje gali jai pakenkti. Rekomenduoja teisme vaiko neapklausti, tai yra pažeisti įstatymus. Skaitant ekspertizę, atrodo, kad ją surašė ne psichologas, o pati L. Stankūnaitė.
Mano nuomone, ši išvada yra tendencinga, šališka ir nieko bendro su psichologija ar psichiatrija neturi. Išvados yra tokios, kad atrodo, jog jos padarytos vykdant kažkieno užsakymą norimo sprendimo priėmimui.
Remdamasis šia išvada, taip pat tuo, kad L.Stankūnaitei nėra pareikšti įtarimai dėl kokio nors nusikaltimo padarymo, bei parinkdamas teisės aktus, kuriuose kalbama apie būtinumą, kad vaikai augtų kartu su tėvais, „užmiršdamas“ paminėti kitus teisės aktus, kuriuose kalbama apie vaiko teises bei tėvų pareigas, apie draudimą nežmoniško elgesio ir prievartos naudojimą prieš vaikus, teisėjas V. Kondratjevas ir priėmė liūdnai pagarsėjusį ir dar kartą visuomenę sukiršinusį sprendimą.
Reikia sutikti, kad tikrai ignoruojant BK ir BPK normas, Vilniaus apygardos teismo sprendimą, Seimo išvadas, visus įrodymus, L. Stankūnaitei prokuratūroje nebuvo pareikšti įtarimai, bet teisėjas priimdamas sprendimą puikiai suprato, kad jis vaiką prieš jo valią grąžina motinai, su kurios žinia ir kurios namuose vaikas, pagal kaltinamąjį prokuratūros aktą, buvo seksualiai išnaudojamas. Jis negalėjo nesuprasti, kad jo sprendimas mažiausiai yra amoralus. Teisėjas žinojo, kad Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs sprendimą atnaujinti teisminį tyrimą pedofilijos byloje, kad gali būti patvirtintos tos pačios aplinkybės, kad vaikas buvo seksualiai išnaudojamas A. Stankūnaitės namuose ir jai viską žinant. O gal jis jau žino, kad klanas jau nusprendė, koks sprendimas atnaujintoje byloje bus?
Motyvuodamas, kodėl reikia dar neįsiteisėjusį sprendimą skubiai vykdyti, teisėjas sprendime nurodo: „... kadangi laiko veiksnys gali turėti neatitaisomų pasekmių vaiko ir motinos, pas kurią negyvena, santykiams“.
Teisėjas aiškiai skubėjo priimti tokį sprendimą ir nelabai skaitė įstatymus, nes jis nurodo, kad vadovaujasi CPK 283 str.1 d. 4 p., kuriame kalbama apie didelės žalos padarymą išieškotojui, tai yra L. Stankūnaitei. Šiame įstatyme apie jokią žalą santykiams įstatymo leidėjas nekalba.
CPK 282 str. ir 283 str. iš viso nenumato skubaus sprendimo vykdymo tokios kategorijos bylose.
Mergaitė trejus metus augo globėjos Neringos Venckienės šeimoje, todėl visiškai nesuvokiami motyvai, kad gali iškilti neatitaisomos pasekmės per apeliacinio skundo nagrinėjimo laikotarpį. Manau, kad neatitaisoma ir labai sunki pasekmė yra tai, kad vaikas dėl seksualinio prievartavimo patyrė labai sunkią psichologinę traumą, kuri turi ir visą gyvenimą turės neigiamą poveikį jo santykiams su motina.
Viskas buvo daroma, kad toks sprendimas butų priimtas, kad kuo greičiau pedofilijos bylos pagrindinė liudytoja atsirastų pas motiną. Neatsitiktinai vos ne sprendimo priėmimo išvakarėse „netikėtai“ atsiranda „informatorius“ M. Žalimas. Nors jau nustatyta, kad jis ištisai viską meluoja, net žurnalistai V. Gaivenis ir L. Lavastė viešai tai pripažino, viešai paaiškindami šmeižiko atsiradimo aplinkybes, kad už melavimą jam net pinigai buvo mokami...
Turime, ką turime, - sukompromituotas Policijos departamentas ir Generalinė prokuratūra, suimtas galimai visiškai nekaltas T. Ivanauskas. Plaunant mundurą „laužiami“ iš jo parodymai, kažkodėl net nesusimąstoma, kad M. Žalimas galimai ir yra nužudymų bendrininkas.
Visuomenė negalėjo ir negali toliau taikstytis su tuo, kad pedofilinis klanas, pajutęs mirtiną pavojų, jog bus išaiškintos visos vaiko prievartavimo, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, A. Ūso, D. Kedžio nužudymo aplinkybės, savo kėslų įgyvendinimui pajungė įtakingus teisėsaugos sluoksnius. Ji pasinaudodama savo konstitucine teise pradėjo reikšti viešai savo nuomonę, kad V. Kondratjevo sprendimas nėra teisėtas, kad jį vykdant negalima prieš vaiką jokia prievarta, kad L. Stankūnaitei turi būti pareikšti įtarimai dėl vaiko seksualinio prievartavimo ir, vykdant teisingumą, ji turėtų būti teisiama.
Šalies visuomeniniai judėjimai kreipėsi į tarptautines organizacijas, akcentuodami, kad mūsų teisėsaugos institucijos ignoruoja Konstituciją, įstatymus ir Vaiko Teisių Konvenciją. Europarlamentaras, Nepriklausomybės akto signataras Vytautas Landsbergis viešai sukritikavo teisėją V. Kondratjevą ir jo protu nesuvokiamą sprendimą, Seimo narys Gintaras Songaila kreipėsi į Prezidentę, atkreipdamas dėmesį į vykstantį teisinį nihilizmą. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė net tris kartus viešai atkreipė dėmesį, kad vykdant sprendimą negalima prieš vaiką jokia prievarta. Kristupo Krivicko laidoje „ Akistata“ net 17 000 žmonių pareiškė, kad jie nesutinka, jog prieš vaiką būtų vartojama prievarta. Manau, kad visuomenės balsas ir veiksmai kasdien tvirtėja - tūkstančiai žmonių pasiruošę, jei reikės, apginti vaiko interesus, šalies Konstituciją, įstatymus ir tarptautinės teisės aktus.
Kai kas dar niekaip negali suprasti, kad Konstitucijos 2 str. nurodyta, kad valstybę kuria tauta ir kad tik jai priklauso suverenitetas. 3 str. skelbia, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į konstitucinę santvarką. Panašu, kad valstybėje jau rengiamas perversmas.
Pedofilinis klanas sureagavo nedelsiant. Jeigu ekspolitiko A. Sakalo vieši pareiškimai, grasinant valstybės perversmu, antru “paksogeitu“, jei nebus susidorota su N. Venckiene, jau buvo seniai žinomi, tai po Prezidentės pareiškimo į areną išlindo, kaip manau, pagrindiniai veikėjai: VU teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius, to paties fakulteto katedros vedėjas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūrys, buvęs cirko klounas Arkadijus Vinokuras. Pagaliau į ataką buvo mesta ir „sunkioji“ artilerija - buvęs Prezidentas Valdas Adamkus. Net teisininkų draugijos narių vardu pagarsintas pareiškimas (beje, jos valdybai vadovauja taip pat V. Nekrošiaus vadovaujamo fakulteto docentas Tomas Davulis). Kadangi teisininkų suvažiavimo nebuvo, tai, manau, kai kurie teisininkai iš Vilniaus „perlenkė lazdą“ su tokiu niekieno neįgaliotu pareiškimu.
Kiekvienas jų viešai deklaruoja, kad V. Kondratjevo sprendimas bet kokia kaina, net naudojant prievartą, turi būti įvykdytas, kad visi, kas tam prieštarauja, vos ne griauna valstybės pamatus, kad jie kėsinasi į teisėjo nepriklausomumą. V. Nekrošius siūlo Prezidentei pasiskaityti Konstituciją, nors po jo pareiškimo įsitikinau, kad jam pačiam labai reikia susirūpinti savo teisinėmis žiniomis. Prezidentui V. Adamkui jau pradėjo vaidentis net linčo teismas, atvirai tyčiojasi iš Prezidentės, teigdamas, kad jai gali padėti tik Dievas...
Manau, kad Dievo atleidimo turi prašyti pats V. Adamkus už savo ryšius su KGB, jų generolų ir šnipų apdovanojimą ordinais, pilietybės suteikinėjimą, už Nepriklausomybės kovotojų išdavimą, Valstybės autoriteto, jos prestižo žeminimą.
Egidijus Kūris pereitais metais prieš Konstitucinio teismo sprendimą šeimos koncepcijos klausimais viešai pareiškė: „Šeimos koncepcijos reikėtų atsisakyti kaip antikonstitucinės“. Manyčiau, kad toks buvusio Konstitucinio teismo pirmininko viešas pareiškimas galėjo turėti įtakos prieštaringai vertinamam Konstitucinio teismo sprendimui. Gal čia ir slypi visi E. Kūrio moralės principai? E. Kūris televizijos laidoje viešai pareiškė, kad jis prisimena Neringą Venckienę kaip stropią, labai gerą studentę. Pareiškė, kad jis gailisi, kad parašė jai gerą pažymį už egzamino išlaikymą. Tai reiškia, kad, profesoriaus manymu, turi būti vertinama ne už žinias, bet lojalumą kai kam, gal ir klanui. Man įdomu, kaip Nepriklausomos Lietuvos politikai įvertintų vos ne Nepriklausomybės išvakarėse - 1988-11-25 Maskvos M. Lomonosovo universitete E. Kūrio apgintą kandidatinę disertaciją: „Teisėdaros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinė savivalda“.
Garsūs ir E. Kūrio pareiškimai, kad jis Konstituciniame teisme priimant sprendimus vadovaujasi ne pačia Konstitucija, bet „Konstitucijos dvasia“ Aš kažkodėl jokių dvasių Konstitucijoje ir įstatymuose nematau. Gal todėl kartais ir būdavo dažnai keisti Konstitucinio teismo sprendimai, jei jie buvo priiminėjami medituojant su dvasiomis.
Aš siūlyčiau garsiems „teisės korifėjams“ atsipeikėti ir nusileisti ant žemės. Niekas nesikėsina į teisėjo nepriklausomumą ir neįtakoja V. Kondratjevo sprendimų. Sprendimas, tiksliau nesąmonė, jau priimtas, pats teisėjas savo sprendimo kaip nors pakeisti nebegali. Visuomenė pasipiktinusi jau priimtu neteisėtu sprendimu bei jo skubiu vykdymu, grasinant net prievartą prieš vaiką vartoti. Manyčiau, kad jiems patiems, jų įtakojamiems teisėjams, antstoliams, policijos pareigūnams reikėtų dar kartą pasiskaityti įstatymus, Vaiko teisų Konvenciją bei CPK 764 str. dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Jame taip pat nurodyta, kad vykdant sprendimą turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga.
Manau, kad V. Kondratjevo sprendimo įvykdymas, nepažeidžiant įstatymų ir Vaiko teisių Konvencijos, yra neįvykdomas, jei pats vaikas to nenorės.
Ar niekam nekyla klausimų, kur šie veikėjai, „korifėjai“ buvo anksčiau, kodėl jie nekėlė ir nekelia jokio triukšmo dėl tūkstančių neįvykdytų teismų sprendimų, kodėl jie nesipiktina, kad netiriamos arba teismuose vilkinamos rezonansinės korupcinės bylos, kur iššvaistytos, išvogtos milijardinės lėšos, kodėl nesipiktina dėl pulkininko V. Pociūno galimo nužudymo tyrimo vilkinimo, ar dėl E. Kusaitės galimo neteisėto persekiojimo? Kodėl jie nereikalauja atsakomybės tų „nepriklausomų“ prokurorų ir teisėjų, kurie viską daro, kad atsakomybėn nebūtų patraukta L. Stankūnaitė ir tuo pačiu nevykdo Vilniaus apygardos teismo sprendimo?
Kodėl jie kaip maitvanagiaim jausdami grobį, pradėjo staiga sukti ratus virš vargšės mažos mergaitės ir Neringos Venckienės?
Tikriausiai mūsų įtakingi teisininkai, profesoriai ir daktarai dar nesupranta, kad jie savo viešais pareiškimais, tuo labiau, pajungdami net šalies Prezidentą, reikalaudami, kad būtų net ir vartojant prievartą įvykdytas dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, patys kišasi į teismų veiklą, tiesiogiai įtakodami būsimą apeliacinio teismo sprendimą, šią bylą nagrinėjant Panevėžio Apygardos teisme, pareikšdami savo įtakingą nuomonę, koks sprendimas turėtų būti. Tokiais savo veiksmais jie pažeidė Konstitucijos 114 str. bei galimai padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 231 str. - trukdymas teisėjo veiklai.
Manau, kad šią bylą nagrinėjant Europos ŽTT būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į šiuos pažeidimus.
Esu įsitikinęs, kad esant tokiems įtakingų teisininkų pareiškimams vargu ar bėra įmanomas Lietuvoje objektyvus ir nešališkas šios bylos išnagrinėjimas apeliacinėje instancijoje.
Kas Lietuvoje vyksta, esu seniai pareiškęs - nusikaltėliai galimai baigia užvaldyti vos ne visą teisėsaugą, įtakodami sau naudingų sprendimų priėmimą.
Ką reikėtų daryti? Manau, kad generalinis prokuroras D. Valys jau tikrai pademonstravo savo pilną nekompetenciją ir abejingumą viskam, kas vyksta, nes principingas generalinis prokuroras jau seniai būtų sudaręs naujas ikiteisminio tyrimo grupes ir visas Kauno tragedijos ir mergaitės seksualinio prievartavimo bylas būtų liepęs ištirti iš naujo. Neabejoju, kad L. Stankūnaitei turi būti pareikšti įtarimai ir jai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Patikėkite, tai visiškai paprasta, eilinė vaiko seksualinio išnaudojimo byla, kurioje pilna įrodymų.
Visuomeniniai judėjimai, Seimo nariai turėtų kreiptis į gerbiamą Prezidentę, prašydami šį klausimą nedelsiant spręsti - arba D. Valį atstatydinti, arba priversti jį tinkamai atlikti savo pareigas.
Visiškai neseniai valstybė sumokėjo net 16 milijonų Lt „Snoro“ banko administratoriaus komandai už nežinia kokį atliktą darbą. Manau, kad yra pilna galimybė kreiptis į kaimyninę Lenkiją, prašant suteikti pakalbą ištiriant šias bylas. Kažkodėl manau, kad mūsų kaimynai nors pedofilijos bylą ištirtų ir veltui. Esu įsitikinęs, kad pareiškus L. Stankūnaitei įtarimus, visi jos įtakingi „globėjai“ iškart nutils. Manau, kad Lenkijoje yra pakankamai prokurorų, kurie visiškai gerai moka lietuvių kalbą - kalba, skaito ir rašo. Manau, kad tai būtų pats geriausias sprendimas.
Jei sprendimas kreiptis pagalbos dėl pedofilijos bylos ištyrimo į kitas valstybes būtų nagrinėjamas, manau, kad vėl būtų susilaukta tų pačių jėgų pasipriešinimo.
Reikėtų visiems teisėsaugos institucijų vadovams padaryti pertrauką, nebeforsuoti įvykių, susėsti ir ramiai pasitarti, kokius sprendimus reikėtų priimti, kad visa visuomenė patikėtų, kad Valstybėje tikrai pradėtas vykdyti teisingumas.
Gerbiamas Aukščiausiojo teismo Pirmininkas Gintaras Kryževičius neseniai viešai pareiškė, kad teisingumą vykdo tik teismai. Aš jam pilnai pritariu, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalėtų panaikinti visus neteisėtus sprendimus ir nuosprendžius. Manau, kad Gerbiamas Pirmininkas man pritaria, kad teismai privalo vykdyti tik teisingumą, bet neturi teisės vykdyti neteisingumo.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
