Baltarusijos demokratizacijos pinigai: prašoma atnaujinti tyrimą dėl D. Žalimo vadovautos įstaigos finansavimo

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas atnaujinti anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ veiklos ir pradėti naują tyrimą dėl papildomai paaiškėjusių aplinkybių.

Kalbama apie Dainiaus Žalimo vadovautą viešąją įstaigą, kuri 2021–2024 metais gavo beveik 200 tūkst. eurų finansavimo. Kaip nurodoma prašyme prokuratūrai, šios lėšos turėjo būti skirtos veiklai, susijusiai su demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės pagalbos Baltarusijoje klausimais.

Pagrindinėmis naujomis aplinkybėmis įvardijami Baltarusijos demokratų forumo vadovo ir buvusio kandidato į Baltarusijos prezidentus Valerijaus Tsepkalo pareiškimai. Jis kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir viešai nurodė, kad Baltarusijos opozicija nežino apie VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ realiai vykdytus projektus Baltarusijos demokratijai ginti ar skatinti.

Z. Vaišvilos vertinimu, ši aplinkybė yra esminė, nes būtent demokratijos gynimas Baltarusijoje buvo deklaruojamas kaip pagrindinė šios įstaigos veikla.

Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į paties D. Žalimo viešus paaiškinimus. Reaguodamas į V. Tsepkalo pareiškimus, D. Žalimas viešai nurodė, kad buvo tik samdomas VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ vadovas ir neturėjo lėšų panaudojimo dokumentų. Atsakomybę dėl dokumentų ir lėšų panaudojimo jis siejo su steigėju – Europos humanitariniu universitetu.



Z. Vaišvilos teigimu, dėl šios priežasties būtina tirti ne tik D. Žalimo, bet ir Europos humanitarinio universiteto suinteresuotų asmenų galimą vaidmenį. Prašyme keliama versija, kad dalis lėšų galėjo būti panaudota ne pagal paskirtį, pasisavinta ar iššvaistyta, o deklaruota veikla Baltarusijos demokratijos gynimo srityje galėjo būti tik imituojama.

Ankstesnis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos nutarimu. Z. Vaišvila prašo šį nutarimą panaikinti, tyrimą atnaujinti ir iš naujo įvertinti jau surinktus duomenis.

Prašyme nurodoma, kad ankstesniame tyrime, pareiškėjo vertinimu, nebuvo tinkamai įvertinta, jog VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ lėšos galėjo būti naudotos ne deklaruotai veiklai, o asmeniniams D. Žalimo interesams.

Kaip pavyzdys pateikiamas apmokėjimas advokatui Karoliui Rugiui už D. Žalimo kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl VšĮ „Ekspertai.eu“ veiklos parengimą. Pareiškėjo vertinimu, ši paslauga nesusijusi su Baltarusijos demokratijos gynimu.

Taip pat prašoma tirti, ar realiai buvo teiktos konsultacijos dėl Baltarusijos teisinės ir konstitucinės reformos, kam jos buvo teiktos ir ar šie asmenys apskritai buvo nustatyti. Z. Vaišvila kelia klausimą, ar tokios konsultacijos nebuvo tik formaliai deklaruota veikla.

Prašyme prokuratūrai atkreipiamas dėmesys ir į 2023 m. gegužės 9 d. projekto galutinę ataskaitą. Joje, kaip nurodoma prašyme, netinkamomis buvo pripažintos 12 486,39 euro išlaidos, patirtos jau pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Taip pat nurodoma, kad projektas nebuvo iki galo įgyvendintas – nebuvo suorganizuota tarptautinė konferencija.

Atskira prašymo dalis skirta Paramos demokratijai fondui. Pasak Z. Vaišvilos, Užsienio reikalų ministerija per šį fondą skyrė 100 tūkst. eurų ką tik įsteigtai VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“, kuri tuo metu turėjo vienintelį darbuotoją – D. Žalimą.

Pareiškėjo vertinimu, ankstesnis tyrimas apsiribojo buhalterinės apskaitos pažeidimų vertinimu, tačiau neįvertino galimos politinės korupcijos, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo požymių.

Z. Vaišvila taip pat prašo tirti paties Paramos demokratijai fondo veiklą ir finansavimo grandinę. Prašyme nurodoma, kad pagal Užsienio reikalų ministerijos paraiškas iš valstybės iždo šiam fondui buvo pervestos didelės sumos: 2020 m. gruodžio 21 d. – 300 tūkst. eurų, 2021 m. lapkričio 21 d. – 100 tūkst. eurų, 2022 m. gruodžio 6 d. – 300 tūkst. eurų, 2023 m. birželio 27 d. – 260 tūkst. eurų.

Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl valstybės lėšos buvo skiriamos ne tiesiogiai, o per Paramos demokratijai fondą, kurį jis vertina kaip formalią tarpinę struktūrą. Taip pat prašoma tirti šio fondo valdybos narių, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir kitų susijusių asmenų vaidmenį.

Prašyme minima ir buvusios Paramos demokratijai fondo direktorės Anastasijos Stefanovič pozicija. Teigiama, kad ji tik formaliai vykdė direktorės pareigas, o realius sprendimus priėmė fondo valdyba. Z. Vaišvila prašo nustatyti ir apklausti šiuos asmenis.

Be to, prašoma tirti galimai apsimestinius paramos skyrimus susijusiems juridiniams asmenims, subjektams, veikusiems tuo pačiu adresu, taip pat užsienio juridiniams asmenims, apie kuriuos nepavyko gauti patikimos informacijos, ir net išregistruotiems ar realiai neegzistuojantiems juridiniams asmenims.

Z. Vaišvilos teigimu, visa ši aplinkybių visuma leidžia kelti klausimą, ar nebuvo sukurta fiktyvi fondų, viešųjų įstaigų ir projektų grandinė valstybės ir tarptautinėms lėšoms įsisavinti.

Generalinės prokurorės prašoma panaikinti 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00015-23, šį tyrimą atnaujinti ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą dėl papildomai nurodytų galimai nusikalstamų veikų.

Pagrindinė prašymo mintis – ankstesnis tyrimas, pareiškėjo vertinimu, buvo nutrauktas neištyrus visos finansavimo grandinės ir neįvertinus, ar deklaruota pagalba Baltarusijos demokratijai negalėjo būti naudojama kaip priedanga valstybės ir tarptautinėms lėšoms įsisavinti.

Keli susiję:

Žalimo vieša išpažintis: daug etikečių, bet jokių atsakymų apie finansus

„Demokratizavimo“ verslas: kas parazituoja Baltarusijos „laisvės“ tema – ir kur pinigai?