Teismo pirmininkė Loreta Braždienė: Zigmas Vaišvila savo liga modeliuoja bylos nagrinėjimą

Teismo pirmininkė Loreta Braždienė (viduryje). Nuotr. vat.lt

Sausio 16 d. Regina Vaišvilienė ir Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos Pirmininką Rimvydą Norkų, prašydami išaiškinti, kaip sunkiai sužalotam Zigmui Vaišvilai elgtis gausybėje bylų, inicijuotų prieš jį ir jų šeimą. Ar ar sutikti su bylų nagrinėjimu Z. Vaišvilai nedalyvaujant, ar dalyvauti bylų nagrinėjime, nors medikai jam tai daryti neleidžia?

Sausio 2 d. atlikta ketvirta Z. Vaišvilos chirurginė operacija – menisko ir kelio kryžminio raiščio rekonstrukcija. Tačiau sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, žinodama, kad Z. Vaišvila guli išoperuotas ligoninėje, išnagrinėjo iš esmės bylą dėl bankroto administratorių UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ reikalavimo Z. Vaišvilai dėl 35000 EUR žalos priteisimo dėl jų dalykinės reputacijos pažeminimo. Mat Z. Vaišvila Seimo spaudos konferencijoje paskelbė viešai bankrotodep.lt ir teismai.lt skelbiamus duomenis, kaip šie administratoriai savo buveinėje įregistravę 55 įmonių bankroto administravimo įmones tokiu būdu apgaudinėja valstybę ir gauna administruoti dešimtimis kartų daugiau bankrutuojančių įmonių nei kiti. Teisėja I. Staknienė byloje pripažino, kad Z. Vaišvilai būtina teisinė pagalba, tačiau atmetė jo prašymus pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kad Z. Vaišvila galėtų gauti daugiau nei mėnesinį MMA.

Prieš pat operaciją Z. Vaišvila tuo atveju, jei dėl jo ligos bylos nagrinėjimas nebūtų atidėtas ar sustabdytas, teisėjai I. Staknienei pareiškė nušalinimą. Teismo pirmininkė Loreta Braždienė nušalinimą atmetė, paaiškino, kad teismo praktika yra tokia, kad procesiniai sprendimai nėra pagindas teisėjo nušalinimui, tačiau nenagrinėjo Z. Vaišvilos argumentų, kad šie teisėjos I. Staknienės procesiniai sprendimai neužtikrina jo teisių į gynybą ir procesinį lygiateisiškumą.

L. Braždienė. Nuotr. vat.lt

Tačiau dar vienas teismo pirmininkės L. Braždienės argumentas – išskirtinis. Jos nuomone, Z. Vaišvila tokiu būdu modeliuoja bylos nagrinėjimą – teisėjos I. Staknienės nušalinimą. Kaip suprasti šį teismo pirmininkės argumentą? Ne medikai, o Z. Vaišvila, matyt, sprendžia, kaip ir kada jį gydyti, kada ir kokią operaciją jam daryti, kad „sumodeliuoti“ teisėjos I. Staknienės nušalinimą. Kitaip suprasti šią teismo pirmininkės nuomonę neįmanoma. Todėl šią teismo pirmininkės ir Teisėjų tarybos narės L. Braždienės priimtą teismo nutartis teisėjo etikos vertinimui perduota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkui R. Norkui, o teisėjai I. Staknienei ir, deja, visam Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl, Z. Vaišvilos nuomone, tokio šališko šio teismo pirmininkės požiūrio į bylos nagrinėjimą sausio 23 d. pareikštas nušalinimas.

Sprendimą šioje byloje teisėja I. Staknienė turėjo skelbti sausio 24 d., tačiau posėdžių salėje paskelbė, kad paskelbimas įvyks sausio 27 d. Nesuprantamas ėjimas – nušalinimą apylinkės teismui turi nagrinėti apygardos teismas. Todėl iki sausio 27 d. tai negali įvykti, nes byla turi būti siunčiama Vilniaus apygardos teismui, kuris per 3 darbo dienas nuo bylos gavimo turi išnagrinėti šį nušalinimą. Tik tada byla grąžinama šiam ar perduodama kitam apylinkės teismui.

Yra būdas spėti. Ir teismo pirmininkė Z. Vaišvilos atveju jį jau taikė – Sausio 13-osios byloje atmetė teismo, t.y. ir savo, nušalinimą, nors įstatymas teisėjui nesuteikia teisės spręsti savo nušalinimą. 2016-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. Braždienės nutartimi atmestas nukentėjusiojo Z. Vaišvilos pareiškimas dėl šio teismo nušalinimo, nagrinėjant Z. Vaišvilos skundą dėl 2016-02-08 Generalinio prokuroro nutarimo dėl Z. Vaišvilos prašymo atnaujinti prokuroro 2014-11-03 nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr.9-2-00031-99. Šiuo nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 9-ių Sausio 13-osios bylos dalių, t.t. ir dėl 1990-04-20 d. spaustuvėje „Spauda“ Maironio gatvėje Vilniuje TSRS vidaus kariuomenės sumuštų nukentėjusiųjų. Nušalinimas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareikštas, nes prašyta vertinti ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Stasio Lemežio veiksmus, kuris 2015-04-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmetė Z. Vaišvilos skundą, nusprendęs, kad nukentėjusieji patys buvo kalti, nes priešinosi užsienio kariuomenei, vykdžiusiai mūsų teisėsaugos funkcijas... Šis apygardos teismas ir administracine tvarka prižiūri Vilniaus miesto apylinkės teismą, ir apeliacine tvarka nagrinėja skundus dėl šio apylinkės teismo sprendimų.

Sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, išnagrinėjęs bylą be sergančio Z. Vaišvilos, 80% tenkino šiuo metu nepraktikuojančio advokato Juozo Matonio ieškinį R. Vaišvilienei ir Z. Vaišvilai, nes, J. Matonio nuomone, jis patyrė žalą - administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad kaip UAB „Skomė“ direktorius jis neteikė šiems akcininkams informacijos, samdėsi advokatą. Iki šiol administracinio teisės pažeidimo bylose advokato išlaidos nebuvo pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Todėl sugalvota jas prisiteisti iš R. Vaišvilienės ir Z. Vaišvilos civilinėje byloje, parodant jas kaip J. Matonio tariamai patirtą žalą.

Tačiau ne visi teisėjai taip vertina komplikuotą Z. Vaišvilos ligą. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas kreipėsi dėl paaiškinimų į Z. Vaišvilą gydančią medicinos įstaigą, sausio 20 d. šio teismo teisėjas Tomas Venckus atidėjo bylos nagrinėjimą. Sausio 23 d. bylos nagrinėjimą atidėjo ir Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas.

Susiję:

Nepriklausomos Lietuvos teismas: tie, kas trukdė TSRS kariškiams laisvai veikti ir nukentėjo – patys kalti