Tunelio gale jau matėsi šviesa, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo ne šviesa, o koronaviruso epidemijos traukinys

Pernai peršokusi per 3,9 proc. BVP kartelę Lietuva įžengė į spartesnio ekonomikos augimo lygą. Jeigu koronaviruso pandemija šiemet bus suvaldyta per pirmąjį pusmetį, šalies ekonomika tik trumpam prisės ant atsarginių suoliuko, tačiau jau 2021 m. vėl ausis bėgimo batelius ir rodys spartų augimą, naujausioje ekonomikos apžvalgoje prognozuoja „Luminor“ banko ekonomistai.

Apie tai skelbiama banko pranešime visuomenei „„Luminor“: koronavirusas patikrins ekonomikos imunitetą recesijai“.

„Luminor“ apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad metų sandūroje pasaulio ekonomikos padangė buvo pradėjusi šviesėti – įsigaliojo paliaubos JAV-Kinijos prekybos kare, atsirado daugiau apibrėžtumo dėl Brexit, stebėtiną atsparumą demonstravo ES periferinės šalys, o JAV toliau stebino sparčiu augimu.

„Tunelio gale jau matėsi šviesa, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo ne šviesa, o koronaviruso epidemijos traukinys, kuris vėl atgaivino pasaulinės ekonominės recesijos baimes – sako Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. – Koks bus galutinis pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai nėra žinoma, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju (darant prielaidą, kad pandemija bus įveikta iki birželio mėn. pabaigos) prognozuojame, kad Europos Sąjungos ekonomika 2020 metais susitrauks apie 2-3%, o 2021 metais ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžias.

Koronaviruso pandemija neišvengiamai ant atsarginių suolelio pasodins ir Lietuvos ekonomiką. Pirmąjį šių metų pusmetį panirsime į recesiją, tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, jau antroje metų pusėje vėl sugrįšime į augimo kelią. Recesijos mastą mažins ir 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas ambicingas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas. Tad šį kartą, priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojame, kad 2020 metais ekonomika susitrauks 2.5%.“

„Lietuvos atsparumą recesijai didina stiprus Lietuvos ekonomikos imunitetas, t.y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai bei sukaupti fiskaliniai rezervai. Be to, priešingai nei 2009 metais, Lietuva turi geras galimybes žemomis palūkanomis pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose. Išaugusį pasitikėjimą Lietuvos valstybe puikiai iliustruoja kredito reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ (S&P) sprendimas iki aukščiausio istorijoje pagerinti Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Be to, Lietuvos ūkis jau ne kartą įrodė savo atsparumą nepalankiems išorės aplinkos sukrėtimams. Lietuvai pavyko išlaikyti teigiamą BVP augimą per euro zonos valstybių skolų krizę bei Rusijos ekonominės krizės akivaizdoje“, - analizuoja Ž. Mauricas.

Nuslūgus koronaviruso baimei ekonomikos augimas 2021 metais pasieks įspūdingus 6.5% (dėl bazės efekto), o 2022-2023 metais galime tikėtis 3-4% siekiančio augimo. Lietuvą į spartesnio ekonomikos augimo lygą pakylėjo šie veiksniai: ekonomikos „germanizacija“ (t.y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai), transformacija iš migrantų donoro į migrantų magnetą, pasiektas proveržis pritraukiant pramonės sektoriaus investicijas, tolygesnė regioninė plėtra, itin spartus aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas bei sumenkęs infliacijos spaudimas dėl augančios konkurencijos bei naujų technologijų diegimo prekybos sektoriuje.

„Lietuva 2021-2022 metais, tikėtina, bus sparčiausiai augsianti ekonomika Baltijos šalyse, tad tolsime nuo Latvijos ir artėsime prie Estijos. Mūsų optimistines prognozes pagrindžia tai, kad Lietuva tampa aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto lydere regione, o proveržis pritraukiant stambias pramonės investicijas leidžia diversifikuoti ir tolygiau paskirstyti ekonomikos augimą tarp Lietuvos regionų“, - atskleidė Ž. Mauricas.

Bankas „Luminor“ skelbia, kad didžiausios grėsmės ekonomikos plėtrai kyla dėl koronaviruso pandemijos baimių, augančių protekcionistinių nuotaikų pasaulyje, stiprėjančio euro kurso, tebevyraujančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ bei karinių konfliktų ir geopolitinių neramumų grėsmės Europos Sąjungos kaimynystėje. „Mobilumo paketo“ reguliacinės nuostatos taip pat gali ženkliai sumažinti krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtis.