Reaguodamas į paskutiniąją Vytauto Landsbergio kalbą Medininkų poste parašiau straipsnį „Vytautai Landsbergi – Rusiją ar Lietuvą valdo idiotai?“
Straipsnyje priminiau ir Lietuvos valdžios bei žiniasklaidos pasipiktinimą Rusijos veiksmais 2014 m. rugsėjyje dėl Estijos saugumo agento Estono Kohvero arešto šalia Estijos ir Rusijos sienos vykusiame susitikime su Rusijos federaline saugumo tarnybos (FSB) atstovais, nors Estijos saugumo policijos (KaPo) generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu spaudos konferencijoje paaiškino, kad E. Kohveras slapta rinko informaciją apie pasienio korupciją muitinėje, kad neseniai oficialiai buvo susitikęs su FSB pasienyje dėl bylos, susijusios su sprogmenų ir ginklų kontrabanda. Estija profesionaliai regavo į įvykį. Estijos Vyriausybė ir KaPo, nenorėdamos didinti įtampos šalies santykiuose su Rusija, neviešino protokolo apie vietos, iš kurios buvo pagrobtas E.Kohveras, apžiūrą, kurią atliko abiejų šalių pasieniečiai: „Mes nesuinteresuoti toliau kurstyti kokią nors įtampą, todėl nemanome, jog galima viską viešinti, nes turime įvertinti ir pasverti, kas naudingiausia Estijai,.. Šiame etape nėra prasmės spausti kitą pusę - tokia mūsų pozicija“. KaPo paaiškino, kad 2014-09-05 d. rytą, kai buvo pagrobtas E.Kohveras, Estijos sienos su Rusija apsauga buvo užtikrinama kitaip nei įprastai - saugumo policijai buvo sukurtas „langas“, kad ši galėtų vykdyti slaptą operaciją, kad tą dieną tame rajone sienos stebėjimo technika neveikė, ir tai buvo iš anksto numatyta veikla. Estija be triukšmo po kurio laiko mainais susigrąžino E. Kohverą.
Š.m. rugpjūčio 8 d. delfi.lt paskelbė, kad „antradienį 15 valandą 44 minutės virš Pietų Estijos skrydžio metu Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“ per klaidą paleido kovinę „oras-oras“ klasės raketą“. Spėjama, kad raketa nukrito 40 km nuo Tartu. Raketos AMRAAM, kurią paleido ispanų įgula, ilgis – 3,7 m, skersmuo – 18 cm.
Ispanijos gynybos ministerija pranešė pradėjusi tyrimą dėl šios per klaidą paleistos raketos: „Lietuvoje dislokuotas ispanų naikintuvas „Eurofighter“ netyčia paleido raketą, nepadariusią jokios žalos, ...raketa „oras-oras“ nepataikė į jokį lėktuvą“. Skrydyje dalyvavo du ispanų naikintuvai „Eurofighter“ ir du prancūzų naikintuvai „Mirage 2000“. Po incidento naikintuvai grįžo į aviacijos bazę Šiauliuose. Raketa nešė iki 10 kilogramų sprogmenų. Ar suveikė raketos susinaikinimo režimas, nežinoma, nurodoma, kad ji galėjo ir nukristi ant žemės, ir Rusijoje.
Cituojamas Estijos Ministras Pirmininkas Juri Ratas: „Ačiū Dievui, per šį stulbinantį incidentą išvengta žmonių aukų... Esu tikras, kad Estijos gynybos pajėgos bendradarbiaudamos su mūsų sąjungininkėmis nustatys visas šio įvykio aplinkybes ir imsis priemonių užtikrinti, kad tai nepasikartotų“. Ispanija Šiaulių aviacijos bazėje yra dislokavusi šešis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, dalyvaujančius Baltijos oro policijos misijoje.
Žodžiu, viskas gražu. Tačiau man, buvusiam 1990-1992 m. Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkui, Ministro Pirmininko pavaduotojui ir VSD vadovui, matančiam, kaip šie NATO šalių koviniai lėktuvai, „drąsindami“ mus, pažeisdami visus saugių skrydžių reikalavimus, skraido virš žmonių minių net įvairių švenčių proga, norisi paklausti mūsų Krašto apsaugos ministro keletą klausimų, ir, be abejo, sulaukti atsakymų į juos.
Estijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Riivo Valge apie šį incidentą sužinojo tik po pusantros valandos, o policija, gelbėtojai ir aviacijos administracija – daugiau nei po dviejų valandų – tik po 18 valandos, t.y. tik po to, kai naikintuvai nusileido. Pirmas klausimas – Kodėl?
Antras klausimas – kaip tvirtinti, kad žmonių aukų nėra ir nieko blogo neįvyko, jei nenustatyta, kas įvyko ir kur yra raketa, o žmonių prašoma radus ją jos neliesti?
Trečias klausimas – kodėl Estijos gynybos ministras Juri Lik įsakymu uždraudė visus Ispanijos lėktuvų skrydžius iki bus išsiaiškinta padėtis ir nurodė, kad vykdant oro apsaugos misiją tyrimo metu Ispanijos lėktuvus pakeis Portugalijos lėtuvai? Ispanija dėl šio įsakymo nesipiktina.
Ketvirtas klausimas – kodėl Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nepasirašė tokio įsakymo, kodėl apie tai nepaskelbta Lietuvos gyventojams?
Penktas klausimas – kodėl Lietuvos žiniasklaida necituoja Estijos Ministro Pirmininko Juri Rato pasisakymo kitų svarbių aspektų, pvz, kad tai yra apgailestavimą ir siaubą keliantis įvykis?
Šeštas klausimas – kokia yra Lietuvos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomonė dėl šio įvykio?
Septintas klausimas - ar išvis galėjo pilotas atsitiktinai paleisti raketą? Viešai skelbiama, kad „Eurofighter“ kovinis lėktuvas yra išmanusis (smart). Viešai skelbiama, kad šie Ispanijos lėktuvai turi ginkluotės kontrolės įrangą (armament control system ACS), kuri yra sudėtinė lėktuvo smegenų dalis, kontroliuojanti raketų šūvius ir kitus dalykus.
Raketos „oras-oras“ paleidimui yra nustatyta visa procedūra. Prieš raketos paleidimą lėktuvas turi gauti duomenis apie taikinio judėjimo kryptį ir greitį.
Aprašymuose skelbiama, kad raketos šūvis yra tik sąmoningas ir procesoriau kontroliuojamas veiksmas. Be abejo, tui būti ir galimybė pilotui rankiniu būdu paleisti raketą, kai taikinys yra vizualiai matomas ir iškyla pavojus lėktuvui.
Tačiau aprašoma, kad tai yra išskirtinis ir labai pavojingas pačiam lėktuvui veiksmas. Todėl labai abejotina, kad NATO pilotas galėjo netyčia paleisti raketą.
Labai tikiuosi ne tik formalių Lietuvos krašto apsaugos ministro atsakymų, bet ir tyrimo rezultatų paskelbimo Lietuvos visuomenei. Priminsiu, kad š.m. balandyje Prancūzijos kariuomenei prisijungus prie JAV raketų smūgių į Sirijos, kaip puolantieji skelbė, cheminio ginklo gamyklą prie Damasko (po triuškinančių smūgių ore ir žemėje kažkodėl nepasklido jokie chemikalai), Prancūzijos kariuomenės pirmosios salvės trys raketos kažkodėl išvis neiššovė.
Be abejo, nutinka įvairūs nesusipratimai, tačiau Lietuvos gyventojai turi teisę žinoti, kaip juos saugo NATO karinės policijos lėktuvai, dislokuoti Šiaulių karinėje bazėje. Už tai mes mokame.
P. S.
Skelbiama apie Estijos gyventojų girdėtus didelius sprogimus, intensyvų lėktuvų skraidymą dar ir dieną prieš įvykį, t.y. rugpjūčio 6 d. Tuo aktualiau mums visiems žinoti, kas ištikrųjų vyko.