Vaclavas Klausas: „Ukraina šiame ginče tik pasyvus instrumentas“

„Die Presse“, Austrija. Interviu. Buvęs Čekijos prezidentas rekomenduoja Ukrainą padalinti. Rusijos veiksmai Kryme – priverstiniai.

Die Presse: - Krizė Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei metus. Iki šiol visi bandymai ją išspręsti buvo nesėkmingi. Ar jūs turite kokių pasiūlymų?

Vaclavas Klausas: - Situacija Ukrainoje jau labai senai yra tragiška. Reikia nedelsiant imtis veiksmų. Tačiau, tai nereiškia, kad reikalingas išorinis įsikišimas. Sprendimas gali būti surastas tik derybų ir kompromiso pagalba. Gaila, kad politinė Ukrainos vadovybė to nesupranta. Žinote, man labai gera patirtimi tapo Čekoslovakijos padalinimas. Visą savo gyvenimą aš pragyvenau šioje šalyje ir mintis ją padalinti man buvo neįsivaizduojama. Aš buvau prieš. Tačiau aš mačiau, kad slovakai iš tikrųjų nori būti nepriklausomi ir aš supratau, kad vieninteliu teisingu sprendimu yra kompromisas ir šalies padalinimas. Kažkas panašaus turi įvykti ir Ukrainoje. Niekas negali laimėti rezultatu 10:0.

- Jūs manote, kad reikia padalinti Ukrainą?

- Aš nieko nepatariu ir nerekomenduoju. Aš kalbu apie savo patirtį.

- Kalbant apie „kitą pusę“, jūs turite omeny sukilėlius ar Rusiją?

- Aš turiu omeny žmonės Ukrainos rytuose. Jūs teisingai paklausėte manęs apie „krizę Ukrainoje“ – tai netipinė klausimo formuluotė Vakarų Europoje. Paprastai čia žmonės kalba apie Ukrainos ir Rusijos konfliktą.

- Taip, konfliktas vyksta Ukrainoje, tačiau juk akivaizdu, kad Rusijos karinės pajėgos ten dalyvauja.

- Ne, ne. Man tai konfliktas „Europa ir Amerika prieš Rusiją“. Ukraina šiame ginče tik pasyvus instrumentas.

- Jūs norite pasakyti, kad čia santykius aiškinasi trečios šalys?

- Įsitikinęs, kad pradžioje tai buvo Ukrainos vidinė krizė, iššaukta vidaus problemų. Tai šalis, kurioje praktiškai nevyko pokumunistinė transformacija. Ši šalis lyginant su kitomis Rytų ir Centrinės Europos šalimis čia patyrė nesėkmę. Ir būtent čia yra esminė konflikto priežastis. Ukraina padalinta ir dirbtinai sukurta šalis , be istoriškai susiformavusios teritorijos i homogeniškų gyventojų. Todėl transformaciniai procesai joje vyko sunkiau, nei kitose šalyse. Šiandieninė krizė - tai rezultatas noro priversti Ukrainą pasirinkti tarp Rytų ir Vakarų. Priversti ja rinktis - reiškia sugriauti šalį.

- Niekas nevertė Ukrainos rinktis.

- Ir dar kaip! Nuo pat pradžių buvo svarstoma Ukrainos stojimo į ES ir NATO idėja.

- Konfliktas prasidėjo 2013 m. pabaigoje, kai išryškėjo nesutarimai pasirašant asociacijos su ES sutartį. Tačiau tik po Krymo aneksijos įsiplieskė kariniai veiksmai. Ar viskas buvo ne taip?

- Tai jūsų interpretacija. Aš situaciją vertinu kitaip. Aš nesu Rusijos ar Putino gynėjas. Mūsų šalis nukentėjo nuo komunistinio rėžimo. Aš tik ieškau tiesos. Mano manymu, Rusijos veiksmai Kryme buvo reakcija, o ne akcija. Jūs žaidžiate šachmatais?

- Retai.

- Šachmatuose yra terminas „priverstinis ėjimas“ (cugcvangas aut.past.), kai žaidėjas turi daryti ėjimą, nori jis to ar ne.

- Kodėl Rusija buvo priversta įsikišti?

- Tai buvo reakcija į „Maidaną“, į įvykius Kijeve, į vykstančius ten rusakalbių užpuolimus.

- Ir dėl to iš karto vykdyti karinius veiksmus?

- Įvyko referendumas, klausimas ar ji reikia pripažinti ar ne.

- Referendumas, kai Kryme Rusijos kariuomenė.

- Visiškai aišku, kad Krymas niekada nepriklausė Ukrainai ir jūs tai žinote. Krymas visada priklausė Rusijai. Man asmeniškai, ši situacija nėra tragiška. Man svarbiausia viso tai kas vyksta priežastis – Ukrainos vidaus krizė. Jei nebūtų buvę „Maidano“ – nebūtų ir Krymo aneksijos.

- Jūs juk kažkada buvote šalies vadovas. Kaip jūs būtumės reagavęs, jei kaimynas aneksuotų dalį jūsų šalies teritorijos?

- Su tuo aš negalėčiau sutikti. Tačiau, aš tikrai negalėčiau sutikti su tuo, kad mano šalyje įvyktų tai, kas įvyko Ukrainoje. Aš anksčiau būčiau pradėjęs dialogą su opozicija, ko, deja, nepadarė Ukrainos politikai. Tai – pirminė priežastis, visa kita tik pasekmės.

- Kita, itin daug aptariama tema, kaip reaguoti į islamistų terorą. Po teroristinių išpuolių Paryžiuje, Europoje vis garsiau skamba reikalavimai įvesti didesnę valstybės kontrolę. Ar taip neprarasime to, ką mes vadiname liberalios visuomenės pagrindu?

- Visiškai teisingai. 2001 m. „Patriotų aktas“ Amerikai buvo katastrofa ir aš bijau, kad 2015 m. sausio 7 d. Europai taps tokia pačia diena, kaip Amerikai 2001 m. rugsėjo vienuoliktoji. Turiu jums pasakyti: aš – ne Charlie. Tai labai neteisinga idėja.

- Ką jūs turite omeny?

- Tai, ką dabar visi rašo „Aš – Charlie“.

- Tačiau, juk mes kalbame apie solidarumą su žuvusiais, juk taip?

- Žinoma, tai buvo tragedija, tačiau nėra būtinybės tai pabrėžti. Tą pačią dieną Nigerijoje buvo nužudyta du tūkstančiai žmonių, tačiau apie tai niekas nekalba. Niekas. Todėl, kad tai įvyko ne čia, o už tūkstančių kilometrų. Tai veidmainystė. Aš negaliu to priimti. Šiuo atveju, aš viską matau aiškiau, todėl aš – ne Charlie.

Šaltinis: diepresse.com