Vakarai bijo laisvų rinkimų Sirijoje ir Ukrainoje (video)

Vakarai, t. y. JAV, Europos Sąjunga ir prie jų prisišliejęs Izraelis, labiausiai bijo laisvų rinkimų. Tokių, kurie nesurežisuoti jų pačių, kurių neišprovokuoja „sukilėliai“, „euromaidanininkai“ ir kiti „revoliucijų vaikai“. Taip mano buvęs JAV kongresmenas, fizikas, rašytojas Ronaldas Ernestas Paulas (gim. 1935 m.), įkūręs laisvą žodį propaguojantį Taikos ir klestėjimo institutą.

Pastaruoju metu, tvirtina R. E. Paulas, Vakarai ėmė ypač smarkiai kištis į dviejų valstybių – Sirijos ir Ukrainos – gyvenimą. Kovo 15-ąją sukaks treji metai nuo Vakarų sukelto ir remiamo karo Sirijoje, o Ukrainoje vasario 21 d. – trys mėnesiai nuo „Euromaidano“.

XX a. nepriklausoma Ukraina gyvavo vos daugiau nei pusmetį 1918-aisiais, kai vadinosi Ukrainos Valstybe (Українська держава), arba Etmonatu (Гетьманат). Tai buvo bandymas atkurti Kazokų etmonatą (Гетьманщина), gyvavusį 1649–1764 m., įsteigtą Ukrainos kazokų etmono Bogdano Chmelnickio (1595–1657), sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovo.

Ukraina, kur žmonės gyveno bent prieš 40 000 metų, greičiausiai buvo viena tų vietų, kur kalbėta indoeuropiečių prokalbe. Kijevas ir Ukraina jau daugybę amžių domino ir Rytų, ir Vakarų politines jėgas. XIX a. Ukrainą pasidalijo Rusija ir Austrija (nuo 1849 m. – Austrija-Vengrija).

Kaip Sirija Artimuosiuose Rytuose, taip ir Ukraina Europoje visada buvo svarbi geopolitiškai, todėl dabartinis „Euromaidanas“ tėra tik vienas jos istorijos atšvaitų.

Taikos ir klestėjimo instituto duomenimis, ypač aktyviai Vakarų naujojo kolonializmo politika pasireiškė pastarosiomis dienomis, kai JAV nurodymus gavę amerikiečių diplomatai ėmė planuoti šalyje perversmą, dėl kurio tragiško epizodo vasario 18-ąją Kijeve buvo žudomi žmonės, o dėl žudynių apkaltintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir specialiųjų milicijos pajėgų „Berkut“ pareigūnai.

„Berkut“ – buvusio tarybinio OMON tąsa, pusiau autonominis padalinys, 1992 m. įsteigtas prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos. Nors „Berkut“ pareigūnus Vakarai įpratę vadinti „žudikais“ (lygiai kaip ir Sirijos prezidento Bašaro al Asado valdomos šalies oficialiosios armijos karius), patys Vakarai nė neužsimena, kokie oficialieji ir neoficialieji specialieji padaliniai veikia Ukrainoje ir Sirijoje. Apie pastarojoje veikiančias Vakarų samdinių grupuotes jau žinome gana nemažai, o apie šviežius įvykius Ukrainoje didžioji dalis žiniasklaidos remiasi vienu šablonu.

R. E. Paulo įsteigtas institutas bando prasklaidyti dūmų širmą ir dėl mitų apie tai, kas neva vyksta Sirijoje ir Ukrainoje, pateikti savo versiją (tegul skaitytojas sprendžia, kas teisus).

Libano dienraštis „The Daily Star“ vasario 11-ąją publikavo interviu su Irano ambasadoriumi Libane Ghazanfaru Roknabadi. Išsamiame interviu Gh. Roknabadi aptarė Irano ambasados Beirute bombardavimą ir džihadistų grupuočių Sirijoje grėsmę viso regiono saugumui. Ambasadorius akcentavo, kad Irano vyriausybė nuolat patiria Vakarų spaudimą, kad įtikintų B. al Asadą jokiu būdu nekandidatuoti į prezidentus būsimuose rinkimuose. B. al Asadas Siriją valdo nuo 2000 m., 2007 m. buvo surengtas referendumas, kurio metu 97,62 proc. Sirijos žmonių pasisakė už tai, kad B. al Asadas toliau būtų šalies vadovu.

„Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas politikai Jeffrey D. Feltmanas, 2013 m. vasarą lankęsis Irane, aukštų politikų prašė įtikinti B. al Asadą nedalyvauti rinkimuose. Irano politikai jo paklausė, kodėl. J. D. Feltmanas atsakė: „Jei jis dalyvaus, laimės rinkimus“, – interviu teigė Gh. Roknabadi.

J. D. Feltmanas (gim. 1959 m.) nėra eilinis Jungtinių Tautų biurokratas. Jo tris dešimtmečius trunkančioje diplomato karjeroje – darbas Irake, Izraelyje, Vengrijoje, Haityje, Libane (jame dirbo ambasadoriumi 2004–2008 m.). Įtakingasis diplomatas moka arabų, prancūzų, vengrų kalbas.

Kodėl tiek daug dėmesio skiriama J. D. Feltmanui? Šis patyręs diplomatas neseniai dalyvavo vadinamajame „Ukrainageite“, t. y. geopolitinės dramos verpetuose, kurių metu buvo paviešintas JAV valstybės departamento atstovės Victorijos Nuland ir JAV ambasadoriaus Ukrainoje Geoffrey Pyatto pokalbis, kuriame V. Nuland paminėjo garsiąją frazę And you know, fuck the EU, į kurią G. Pyattas atsakė Exactly (visą amerikiečių diplomatų pokalbį galite išgirsti čia).

Kilus skandalui, J. D. Feltmanas jį tyliai užglaistė, tad JAV iš skandalo išlipo sausos.

JAV bandymas įdiegti savo „demokratiją“, Gh. Roknabadi manymu, dažniausiai yra tikrosios demokratijos baimė.

Sirijoje B. al Asadas išties yra labai populiarus ir mėgstamas. Jei jums sakys kitaip, netikėkite. Pabendraukite su paprastais Sirijos gyventojais.

Arba su ukrainiečiais, vadinančiais save maidaniečiais, kurie kovoja už SAVO laisvę... Laisvę be jokių sąjungų (vaizdo įrašą rasite čia) ir amerikų.