Vardan lietuvių tautos likimo planuoja susijungti keturios Lietuvos partijos

Kovo 19 d. Vilniuje įvyko partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresas.

Partijos pirmininkas R. Paksas kartu su maždaug 30-čia įvairių politinių ir visuomeninių organizacijų šeštadienį pasirašė deklaraciją „Laisva Tauta ir klestinti Valstybė“.

Tarp pasirašiusiųjų – Tautininkų sąjungos pirmininkas Audrius Rudys, Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, sandraugos „Kitokia Lietuva“ vadovas Kęstutis Pūkas, Žemaitijos partijos pirmininkas Romualdas Miceika. Deklaraciją taip pat pasirašė „Maltiečių ordino“ Zarasų skyriaus, Lietuvos kultūros kongreso, Žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, kitų organizacijų atstovai.

Žiniasklaidą R. Paksas informavo, kad neatmeta galimybės, jog deklaraciją šeštadienį pasirašiusios Žemaitijos bei Respublikonų partijos ir Tautininkų sąjunga gali jungtis. Pasak jo, ar partijos jungsis, turėtų paaiškėti per artimiausius du mėnesius.

Pasak nepriklausomo portalo delfi.lt, renginyje Tautininkų sąjungos pirmininkas A. Rudys informavo, kad deklaracijos tekstas leidžia manyti, kad jo signatarai „sudarys politinį ir visuomeninių organizacijų branduolį, kurio dėka Lietuvos valstybė ir tauta neišnyks per keletą dešimtmečių“.



Deklaracija „LAISVA TAUTA IR KLESTINTI VALSTYBĖ“

Mes, geros valios žmonės, politinių, visuomeninių bei nevyriausybinių organizacijų, profesinių susivienijimų, tautinių bendrijų ir kultūrinių bendruomenių atstovai šiandien jaučiame pareigą paskelbti naują deklaraciją Lietuvai „LAISVA TAUTA IR KLESTINTI VALSTYBĖ“.

Lietuvių tautos likimas yra svarbiausias mūsų rūpestis. Tai, ką padarysime šiandien, yra svarbiausia.

Kartu turime siekti didesnės tautos vienybės, kad būtų apsaugoti idealai ir vertybės, kurie yra savitas bei unikalus mūsų paveldas.

Turime suburti šviesiausius šalies protus bei pilietines pajėgas kilniam ir pribrendusiam darbui tautos labui.

Tautą suvienyti gali tik tikrai nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, socialiai jautri ir solidari, teisingumu bei žmogiškumu grindžiama valstybė.

Kiekvieno susipratusio lietuvio ir piliečio pareiga - stiprinti Lietuvos politinį, ekonominį bei kultūrinį saugumą, kelti tautos intelektualines galias.

Esame įsitikinę, jog valdžia, tardamasi su tauta, Tėvynėje privalo užtikrinti geriausias sąlygas žmogui tobulėti, kurti asmeninę gerovę, siekti bendrumo pilnatvės, puoselėti kūrybiškumą bei ugdyti savo gebėjimus.

Šiandien kiekvienas privalome prisidėti prie demokratijos sėkmės, ekonominės ir socialinės valstybės pažangos.

Mūsų tauta turi pamatinius vertybinius pagrindus, kurie įprasmina jos ateitį tautų Europoje.

Savo valstybėje turime įtvirtinti nedalomą pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių žmogaus teisių visumą. Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės negali būti įgyvendintos be solidarios visuomenės.
 
Kurkime tokią Lietuvą, kokia didžiuotųsi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis.
 
Lietuva – nacionalinė valstybė, kurioje įtvirtinta parlamentinė demokratija, klesti tautiškumas, kuriama sąžininga, dora ir laiminga visuomenė, puoselėjanti pilietiškumą, moralines vertybes ir atvirumą pažangai.

Kiekvienam turi būti veiksmingai įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. Būtent šiame kontekste valstybė turi plėtoti dialogą su su katalikų, protestantų, stačiatikių bei kitomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, nustatant naujus prioritetus bei uždavinius.

Žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą. Valstybėje turi būti veiksmingai įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties.

Šeima yra pagrindinė socialinė institucija, todėl jos saugojimas bei vientisumo išlaikymas yra ne tik asmens reikalas, bet ir bendruomenės, valstybės, pagrindinių jos institucijų rūpestis.

Nacionalinė bendruomenė turi pasipriešinti nevilties ir mirties kultūrai, plūstančiai globalizacijos bangai, kuri grasina nušluoti krikščioniškąją tradiciją, sugriauti tautos gyvenimo būdą bei jos tapatumą.

Svarbiausiais tikslais laikome ir turime susitelkti dėl:

1. Aukštosios kultūros ir nacionalinės švietimo koncepcijos puoselėjimo.

2. Tautos ir valstybės suvereniteto gynimo, tiesioginės bei dalyvaujamosios demokratijos prioritetų įgyvendinimo.

3. Teisės viršenybės ir teisinės valstybės atkūrimo, žmogaus teisių kaip nedalomos visumos įtvirtinimo.  

4. Tvarkos ir tarnystės darnos valstybės tarnyboje sukūrimo, savivaldos pamato bei bendruomenių vaidmens stiprinimo.

5. Moralinio atgimimo ir gimtosios kultūros skatinimo bei veiksmingos šeimos politikos formavimo.

6. Teisingų mokesčių, atlyginimų ir pensijų sistemos įvedimo.

7. Nacionalinės pramonės ir inovacijų skatinimo, šeimos verslo bei ūkininkavimo tradicijų atgimimo.

8. Esminio lūžio emigracijos politikoje ir emigrantų sugrįžimo į Tėvynę skatinimo.

2016 m. kovo 19 d., Vilnius

Susiję:

Mes tikime: Lietuva gyva, Lietuva pabus, Lietuva prisikels ir gyvuos per amžius