Verslinė žvejyba - panaši į mafijinę struktūrą

Neseniai rašiau apie tai, kaip kaunietis Egidijus Saikauskas užplaukė ant nepažymėtų tinklų, pranešė aplinkos apsaugai ir vėliau dėl šio įvykio sulaukė nemalonumų.

Publikaciją galite skaityti čia: “Laivavedys mėgėjas užplaukė ant ledkalnio viršūnės”.

Pateikiu šios istorijos tęsinį, nes ji dar nesibaigė. Tikėkimės, kad naujasis aplinkos ministras sugebės apvalyti savo valdas nuo pilkųjų pelėsių.

Pasiklydęs žūklės leidimas

Ar gali būti taip, kad minėti verslininkai neturėjo leidimo žvejybai ir leidimas jiems buvo išduotas jau vėliau, atbuline data, kai kilo triukšmas? Egidijus sako, kad jam kilo toks įtarimas, nes ginčų komisijos posėdžio metu tas leidimas nebuvo pateiktas. O komisijos narei paprašius jį pateikti, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas A. Girdžiušas pareiškė, kad jo neturi.

Kaip taip gali būti? Valstybės tarnautojas ateina į posėdį su 5 cm storio popierių šūsnimi, o neatsineša svarbiausio dokumento...

Taigi, komisijos narei reikalaujant, kiek vėliau buvo pateikta leidimo kopija, jeigu šį pajuodusį dokumentą galima vadinti kopija. Tokiame fone vargu ar įmanoma daug įskaityti. Kauno RAAD teisinosi, kad sugedęs jų faksas.

Bet vis dėlto pavyko išsiaiškinti kai kuriuos leidimo duomenis. Pasirodo, jis lyg ir tvarkingas, išskyrus vieną keistą dalyką - leidimo išdavimo numeris neatitinka eilės tvarkos, lyginant su kitų leidimų numeriais.

Pagal nustatytą tvarką AAA, išdavusi leidimus verslinei žūklei ir kitokiai žūklei tinklais, dokumento kopiją privalo nusiųsti regioninio parko direkcijai, jeigu žvejybos plotas priklauso to parko teritorijai.

Susisiekus su Kauno marių regioninio parko vyr. specialistu Silvijumi Klenausku paaiškėjo, kad 2012 metų gruodžio 4 dieną apie 14 val. parko direkcija dar neturėjo dokumento kopijos, kuri liudytų apie leidimą, išduotą  UAB "Vidora" žvejybai Kauno mariose. Vadinasi - neturėjo ir tą dieną, kai žvejai verslininkai buvo sumerkę tinklus. Tai gal žūklės metu toks leidimas ir neegzistavo?

E. Saikauskas: verslinė žvejyba panaši į mafijinę struktūrą

Su Egidijumi kalbėjomės apie tai, kaip pasikeitė jo gyvenimas, susidūrus su valstybės tarnautojų nenoru gilintis į įtartiną aplinkos apsaugos pareigūnų darbą.

Kiek supratau iš Jūsų pasakojimo - laivyba Jums yra pomėgis ir plaukioti Kauno mariose pradėjote visai neseniai? Ar anksčiau teko susidurti su versline žūkle?

Plaukioti pradėjau liepos pabaigoje, kai jau turėjau visus reikalingus dokumentus, o šitas lemtingas kartas buvo tik dešimtasis mano išplaukimas.

Žvejyba manęs visiškai nedomina ir ją žinojau ne itin daug. Kai prieš kelerius metus nugirdau per televiziją kalbant apie žvejų mėgėjų ir verslininkų konfliktus, man buvo neaišku, ko gi galima nepasidalinti tame vandenyje. Pagalvojau, kad gerai, kai verslas moka mokesčius, kuria darbo vietas ir panašiai. Iš esmės nieko nežinojau apie tikrąją situaciją. Kai dabar pagalvoju, koks buvau naivus...

Kodėl įsivėlėte į teisybės paieškas, juk galėjote ramiai sau nuplaukti?

Pranešti apie akivaizdų brakonieriavimą man atrodė savaime suprantama ir būtina, tuo metu negalėjau įsivaizduoti, kokie dalykai iš to išsirutulios. Po pokalbio Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos telefonu buvau nusprendęs daugiau dėl šios istorijos laiko nebegaišti, nes aiškiai pajutau abejingumą. Bet brakonierių sukurtas "šou" policijos nuovadoje vėl pastūmėjo į tiesos paieškas, o Aplinkos apsaugos agentūros "tyrimas" tik sustiprino šį užsidegimą.

Kokį vaizdą susidarėte apie korupciją aplinkosaugoje?

Manau, kad korupcijos verslinės žūklės srityje reikia ieškoti ne giliai, bet aukštai. Spėju, kad ji siekia ministeriją ir Seimą. Graudžiai juokinga matyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio išrašą, kuriame svarstant verslinės žvejybos klausimus kai kurie seimūnai "pergyvena" dėl smulkiojo verslo, jei bus uždrausta verslinė žvejyba kai kuriuose ežeruose, kur per metus pagauna 300-400 kilogramų žuvies... Ar tai galima vadinti verslu, jei pajamos per metus - 1000-2000 litų? Koks tada pelnas, atmetus išlaidas? Ar čia yra ką svarstyti?

O Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai arba yra visiškai nekompetentingi, arba turi savų interesų. Kadangi kvaili jie neatrodė, tad manau, kad tikėtinas antrasis variantas. Manau, kad toks abejingumas vien dėl aplaidumo yra neįmanomas.

Minėjote, kad nemažai laiko skyrėte susipažinimui su reikiamais teisės aktais ir susijusia informacija? Ką įdomaus pavyko sužinoti? Kokias padarėte išvadas apie verslinę žūklę?

Man labai sunku įvertinti, kiek laiko tam skyriau, tačiau kelias savaites daugiau aiškinausi teisinius dalykus, nei dirbau savo tiesioginį darbą. Gana nemažai laiko tam skiriu ir dabar, tik netiesiogiai, mintyse vis sugrįždamas prie įvairių problemos aspektų. Bet neturiu tiek resursų, kad galėčiau gilintis į tai iki begalybės, nes juk reikia dirbti.

Iš vieno atsitikimo nereikėtų daryti statistinių išvadų, bet aš nemažai sužinojau ir bendraudamas su žmonėmis bei skaitydamas informaciją šia tema, kuri ankščiau man buvo visai svetima. Akivaizdu, kad verslinė žvejyba - tai kone mafijinė struktūra. Labiausiai nerimauju ne dėl žuvies išteklių - jie gali palyginti greitai atsistatyti. Daug didesnį nerimą man kelia tai, kad sudarytos palankios sąlygos nusižengimams, pradedant laimikio sugavimu ir baigiant jo realizacija, kai niekaip neapskaityta žuvis sugaunama ir realizuojama šešėlinėje rinkoje. Sunku susitaikyti ir su tuo, kad suvaržomos daugumos žmonių - tiek žvejų mėgėjų, tiek pramogautojų vandenyje - teisės ir galimybės. Žvejų tinklai kelia pavojų vandenyje, nes jų žymėjimas labai miglotas.

Ko, Jūsų manymu, reikėtų imtis, kad situacija pasikeistų?

Viena iš dabartinės situacijos priežasčių - žmonių abejingumas. Kalbos, kad niekas nepasikeis, kad viskas blogai, tikrai niekuo nepadės. Žurnalistai irgi gana abejingi, kreipiausi į kelis, dirbančius delfi.lt, bet susidomėjimo nesulaukiau.

O juk Lietuva yra ne tik krepšinio, bet ir žvejų šalis... Turbūt kiekvienos darbovietės kolektyve atrastume žvejų mėgėjų ir žvejų fanatikų, aktyviai žvejojančių žmonių yra labai daug.

Ar jaučiatės ramus, kad galėsite netrukdomas plaukioti Kauno mariose? Ar saugiai laikote savo valtį?

Po to įvykio ramus tikrai nesijaučiu. Manau, kad vykstant tokiems dalykams retas kuris ten yra saugus. Dėl valties saugumo jaudinuosi mažiausiai, pats buvau atsargus ir anksčiau, tačiau ėmiausi papildomų saugumo priemonių, jos paskutiniu metu labai populiarėja.

Brakonieriai jaučiasi nebaudžiami

Istorijų apie tai, kaip brakonieriai patys giriasi savo žygiais, begalė. Kodėl? Gal todėl, kad jaučiasi nebaudžiami.

Gintaras Nauckūnas - viena žymiausių asmenybių žvejų mėgėjų ir sportininkų tarpe:

"Galiu paliudyti, kad tinklų Kauno mariose labai daug: ir pažymėtų, ir nepažymėtų. Kartą, kai buvo verslinės žūklės draudimo metas, užkabinome tinklus, nežymėtus, visai šalia tos vietos, kurioje stovi žvejų verslininkų vagonėlis. Tie žvejai verslininkai kaip tik tuo metu ten šalia krapštėsi. Paskambinome gamtos apsaugai, šie atsiuntė neetatinius inspektorius. O kai traukėme tinklus, tie verslininkai net atsistoję prie kranto žiūrėjo. Būna tokių vietų, kur žvejoti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, kartą žvejojome vienoje vietoje prie Darsūniškio, tai kiek plauki - tiek tinklai. Situacija atitinka tai, apie ką kalbama. Žvejai mėgėjai žino, kad nežymėtų tinklų turbūt yra net daugiau nei žymėtų. Net ir tie žmonės, kurie dirba verslininkams ir stato tinklus, patys ne kartą yra prasitarę, kad stato nežymėtus tinklus, t. y. brakonieriauja."

Žilvinas Žitkus - buvęs "TV gelbėtojas" ir laidos "Žilvino atostogos" kūrėjas:

“Kartą šventėme vieną gimtadienį, o kadangi visi žinojo, kad esu žvejys, tai pasodino mane šalia žmogaus, kuris dirbo inspektoriumi. Po kelių stikliukų pasiūlė pažvejoti, neva parodys vietas. Aš atsakiau, kad Kauno mariose - nes kalbėjome apie Kauno marias – ir pats žinau, kur raudės, kur ešeriai, o nuplaukęs į paukščių salas gali ir gerų lydžių pagauti. Tas tik nusikvatojo ir sako: "tu gal kvailas, kam tos meškerės, aš juk inspektorius, konfiskuotus tinkliukus užmerksim ir žuvies bus dafiga". Aš taip ir likau apstulbęs.

Ta pačia proga prisiminiau kelias istorijas, nutikusias prieš 17 metų. Kai pagal karinį tarybinių laikų žemėlapį randi ežeriuką, link kurio net jokio keliuko nėra, o ten stovi naujausias visureigis - žinok, jog tinklų bus kilometrai. Abu kartus visureigių savininkų buvau prigąsdintas neskambinti inspektoriams, antraip pradurs padangas. Be to, viskas, anot jų, daroma su tų pačių inspektorių žinia. Paklausiau, kur dės žuvį. Vienas atsakė, kad į savo privatų ežerą, o antrasis neslėpė, kad užsiimti metalų bizniu ir kontrabanda darosi pavojinga, todėl žvejyba yra puikus būdas gerai ir greitai uždirbti. Esu kovotojas už teisybę, tai abu kartus užplaukęs už švendrių paskambinau inspektoriams. Ir abu kartus iškart po skambučio tie žmonės pradėjo surinkinėti tinklus.Vieną kartą inspektoriai atvažiavo tik po valandos - skundėsi kuro trūkumu, aiškino, kad reikėjo iš kažkur pasiimti protokolus. Antrą kartą jie visai nesiteikė atvažiuoti, nors triskart sakė, kad jau tuoj tuoj. O tų tinklų savininkas nuvažiuodamas dar kelis kartus iššovė pistoletu į mano pusę. Tiesa akivaizdi: niekas nešaudytų į paprastą meškeriotoją, jei negautų informacijos iš inspektorių."

Kęstas Siaurukas - buvęs aplinkos apsaugos inspektorius Klaipėdos regione, prieš kelerius metus darbo netekęs dėl sąžiningumo:

"Mano darbas buvo įvertintas nepatenkinamai dėl to, kad buvau per daug pareigingas. Tą vertinimą apskundžiau, ir jis buvo panaikintas, bet į darbą nebegrįžau. Baisiausia, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dabar beveik nebeturi jokių teisių. Jiems uždrausta tikrinti žvejus verslininkus žvejybos vietoje. Grupė neetatinių inspektorių dar 2010-aisiais prašė ministerijos sugriežtinti verslinės žvejybos taisykles, kad verslininkai prieš grįždami į krantą telefonu praneštų inspekcijai, kiek sugavo karšių ir starkių (limituojamų žuvų), bet prašymas nebuvo patenkintas, nors pagal dabartines taisykles neįmanoma užtikrinti laimikių apskaitos kontrolės. Iš esmės neįmanoma ir suskaičiuoti, kiek pažymėtų tinklų yra vandens telkinyje, nes nėra parašyta, kiek tinklų gali būti tame ar kitame žvejybos bare. Parašyta tik, kiek jų gali būti visame vandens telkinyje, o vienu metu suskaičiuoti tinklus didesniame plote - labai brangus malonumas. Manau, kad Gyvosios gamtos inspekcijų tarnautojai, jei nenori sulaukti nemalonumų iš savo viršininkų, turi dirbti lyg žvejybos verslo apsaugininkai..."