Maždaug prieš mėnesį kalbėjausi su jauna žurnaliste – „Lietuvos ryto“ praktikante apie vertybinius ir istorinius dalykus, apie nacizmo-fašizmo grėsmę bei plėtrą Lietuvoje, apie daugelį kitų įdomių dalykų, kurių, kaip ir reikėjo tikėtis, jaunosios kolegės straipsnyje neliko nė kvapo.Kalbėjomės daugiau nei pusantros valandos. Nuo pirmų pokalbio minučių buvo aišku, kad žurnalistės nė kiek nedomina nei tiesa, nei mano nuomonė – svarbiausia interviu užduotis buvo žūt-būt surasti „kompromatą“, bet kokia kaina tautiniam judėjimui priklijuoti „nacizmo-fašizmo“ etiketę.
Žurnalistei-praktikantei kartu su gausia savo angažuotų darbdavių komanda, matyt, rasti rimtesnių „kompromatų“ nepavyko. Tuo galite įsitikinti čia.
Šiuo straipsniu tiesiog norėčiau papildyti savo jaunąją kolegę, įrašydamas specialiai praleistas mano komentaro vietas, idant skaitytojas galėtų susidaryti pilną vaizdą bei geriau įsisąmoninti šiuo metu gausiai prieš tautininkus naudojamų juodųjų žiniasklaidos technologijų metodus.
Neatsitiktinai jaunosios kolegės straipsnis pradedamas nuo mistinių neonacistų naudojamų skaičių kombinacijų, užkoduojančių žodžių prasmes, „iššifravimo“ – patikliems skaitytojams vien to turėtų pakakti, kad tarp nacių ir tautininkų galėtų padėti lygybės ženklą. Juolab, kad „iššifruoti“ tuos skaičius esą padėjau aš „pats to nežinodamas“ (kartu tai parodo ir nepaprastą žurnalistės nuovoką). Iš tikrųjų, ko gero būsiu išdavęs baisią paslaptį, mat nė nepagalvojau, kad žurnalistė gali nežinoti to, ką jau gerus tris dešimtmečius žino daugelis netgi pradinių klasių moksleivių.
Pokalbį su jaunąja kolege išties pradėjome nuo istorijos bei istoriografijos. Kadangi kolegės žinios šioje srityje atrodė gana seklios, pokalbis labiau panašėjo į mano monologą: sakiau, kad daugiau nei 70 metų Europoje dėstoma konjunktūrinė, „politkorektiška“, o dažnai ir suklastota Antrojo Pasaulinio karo istorija, kad visa Vakarų Europa masiškai kolaboravo su naciais, įskaitant tokias šalis kaip Švedija ar Šveicarija, kurios net nebuvo okupuotos Hitlerio kariuomenės, sakiau, kad būtent Vakarų Europos gyventojams nacių primesta tvarka buvo priimtina visais atžvilgiais – jie noriai stojo į Waffen-SS ir daugelį nusikaltimų įvykdžiusias policijos formuotes, noriai dirbo politinėse ir represinėse struktūrose, tokiose kaip Gestapas ar SD, sakiau, kad vos vienetai įšdrįso minimaliai pasipriešinti (dauguma „pasipriešinimo dalyvių“ atsirado jau po karo, esant puikiam pretekstui susidoroti su neįtikusiais kaimynais ar pasisavinti jų turtą „denacifikacijos“ proceso metu).
Todėl išvadoje konstatavau – vakarų europiečiams nacizmas ir fašizmas nebuvo joks zoologinis, gyvulinis ar žvėriškas, jie jį priėmė nesipriešindami ir puikiausiai prisitaikė prie „naujosios tvarkos“ diktuojamų realijų, kaip kad lengvai prisitaikė ir prie pokarinės tvarkos, kai buvo galima nebaudžiamiems persekioti menamus „nacistus“.
Beje, čia reikia pabrėžti, kad iš visos Europos tik Norvegijoje valdžiai beveik pavyko sustabdyti spontaniškus „gatvių teismus“ – šios valstybės garbę liudijantis pavyzdys. Viso to nėra seniausiai iškastruotuose istorijos vadovėliuose. Tačiau jaunoji kolegė sugebėjo tame įžvelgti... nacizmo ir fašizmo pateisinimą.
Ne ką geriau žurnalistei pavyko skaitytojams perteikti mūsų pokalbį ir holokausto tema. Ji tiesiog konstatuoja: „R.Čekučio nuomonė su neonaciais sutampa ir dar vienu klausimu – kad jokio holokausto nebuvo.“
Tuo tarpu sakiau, kad nežinau kuriais viešai skelbiamais holokausto aukų skaičiais tikėti, nesunkiai galima aptikti visą tokios „buhalterijos“ spektrą – nuo 1 iki 8 milijonų (esu matęs ir 10...). Sakiau ir galiu tik pakartoti, kad man atgrasūs visi holokausto spekuliantai, arba kaip rašė Finkelšteinas „holokausto industrijos“ verslininkai, nepaisant jų tautybės ar įsitikinimų. Sakiau ir sakysiu, kad turi būti viešai skelbiami ne tik abstraktūs visų žuvusių šiame kare skaičiai, kurie labai dažnai laužiami iš piršto ar „pritempiami“ prie norimo įrodyti teiginio, o vardiniai visų aukų sąrašai – tuomet baigsis ir žongliravimas „kompensacijomis“, išnyks vienintėlių „labiausiai nuskriaustųjų“ kompleksai, būdingi visoms tautoms, pagaliau, galbūt smarkiai sumažės ir to paties holokausto spekuliantų skaičius. Jeigu visa tai galima įvardyti, kaip holokausto neigimą – prašom, tačiau man buvo ir visada bus svetimi visi tie putomis apsidrabstę „teisuoliai“, savo tautos kančias sugebantys išmatuoti konkrečiomis „kompensacijų“ sumomis, o joms pasibaigus, mikliai suskaičiuojantys iš naujo...
Nesinori net komentuoti lėkštų jaunosios autorės bandymų vėliavų su svastikomis iškėlimą, sinagogų sienų tepliojimą ar žydų kapų niekinimą primesti tautiniam judėjimui - jeigu autorė tikrai žino, kas tai padarė, jos asmenybe derėtų susidomėti prokurorams. Nusikaltimo slėpimas taip pat yra nusikaltimas.
Autorės tekstas mirga-marga kairiųjų ekstremistų pamėgtomis klišėmis: „skandalingos Kovo 11-osios eitynės“, „šūkis „Lietuva lietuviams“ visuomenėje vertinamas neigiamai...“ ir t.t.
Besitapatinančiai su visa visuomene jaunajai autorei, o taip pat ir pačiai „pasipiktinusiai“ visuomenei tenoriu priminti, ką šiuo klausimu sako jūsų visų mėgiama cituoti LR Konstitucija: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“. Nepatogu čia eilinį kartą priminti ir LR teismų sprendimų, visiškai išteisinančių tiek pačias eitynes, tiek ir jose skambėjusį šūkį. Šiais sprendimais, beje, sūliau pasidomėti ir jaunajai kolegei. Įdomu, ar LR Konstitucijos ir teismų sprendimų kvestionavimas taip pat yra mistinės „pilietinės“ visuomenės dorybė? O gal tik banali anarchija?
Lygiai tas pats liečia ir autorės bei vieno komentatoriaus pasipiktinimą sukėlusį mūsų rinkiminį šūkį „be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų“. Štai prokurorų atsakymas į nuolat besikartojančias kosmopolitų pastangas mus diskredituoti.
Dabar pats metas šaukti, kad prokurorai ir teismai Lietuvoje „pataikauja neonaciams“. Konstitucija, matyt, pataikauja taip pat. Matydamas intensyviai nacių bei fašistų ieškančius itin liberalių pažiūrų „tolerancijos apaštalus“, tenoriu jų visų retoriškai paklausti: o jums, ponai donskiai ir masiuliai, neužkliūva jūsų pačių partijos statytinių bendradarbiavimas su baltarusių KGB, padedant jiems kišti į kalėjimus disidentus? Nesinori tėkštelėti kokio nors pareiškimo, prieš tai jo net nepaskaičius, kas yra įprasta jūsų praktika? Ar tik ne jūs kartais dar neseniai garsiai šaukėte, kad nacionalistai Lietuvoje naudingi tik rusams bei kitokiems diktatoriams? O kam jūs patys naudingi, nesidomėjote?
Visų nuolat besikartojančių išpuolių prieš Lietuvos tautinį judėjimą scenarijai nuobodžiai vienodi: iš pradžių apsimestinai mandagiai pakalbama, tuomet iškarpomos „teisuoliams demokratams“ netinkamos vietos, sodriai atskiedžiama tendencingais neva „nepriklausomų ekspertų“ (pvz. anarchisto ir kairiojo ekstremisto Kasparo Pociaus) komentarais, paskelbiama ir garsiai šaukiama: „fašyyyzmas, nacyyyyzmas, pavoooojus...“
Nepersitempkite, didžiausias pavoooojus sau esate jūs patys, o ištikimiausi diktatūrų šalininkai, kaip paaiškėjo, sėdi mūsų liberalioje Vyriausybėje. Lietuvos „naciams ir fašistams“ iki jų žygdarbių dar toli...
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu