Vis labiau agresyvėjant Rusijai – iškilminga NATO pajėgų integravimo vieneto vado pasikeitimo ceremonija Valdovų rūmuose

Valdovų rūmuose – iškilminga NATO pajėgų integravimo vieneto vado pasikeitimo ceremonija

Birželio 17 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko iškilminga NATO pajėgų integravimo vieneto (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) Lietuvoje vadų pasikeitimo ceremonija. Pirmasis NFIU vadas Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas (Jakob Søgård Larsen) vieneto vėliavą, užduotis ir pareigas perdavė naujajam vadui – pulkininkui Peteriui Nielsenui (Peter Nielsen). 

„NATO pajėgų integravimo vienetas deda dideles pastangas, kad, iškilus grėsmei, atvykstančios sąjungininkų pajėgos lengvai įsilietų į mūsų regiono gynybą ir galėtų efektyviai vykdyti savo užduotis. Pulkininkas Larsen mokėjo tai perduoti ir išaiškinti Lietuvos visuomenei bei valdžios atstovams, taip stiprindamas supratimą apie NATO aljanso vaidmenį mūsų šalies gynyboje“, - pasakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Už išskirtinį asmeninį indėlį užtikrinant sėkmingą NATO pajėgų integravimo vieneto veiklą buvusiam vadui įteiktas medalis „Už pasižymėjimą“.

„Noriu išreikšti didelį dėkingumą pulkininkui J.S. Larsenui už jo sunkų darbą ir pasiektus rezultatus. Man imponuoja Jūsų atsidavimas ir profesiniai įgūdžiai. Jūsų tvirtos lyderystės ir patirties dėka NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje yra geriausias visame Aljanse. Tai yra sėkmės istorija“, – dėkodamas ir įteikdamas atminimo dovaną – vardinį ginklą – J. S. Larsenui pasakė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas.

Plk. J. S. Larsenas NATO pajėgų integravimo vienetui vadovavo nuo pat įsteigimo 2015 m. Šio vieneto Lietuvoje personalas užtikrina nacionalinių pajėgų bei regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų tarpusavio sąveiką ir bendradarbiavimą. Veikdamas Lietuvoje NATO pajėgų integravimo vienetas remia sąjungininkų pajėgų pratybas ir kitas saugumo užtikrinimo priemones, prisideda prie Lietuvos gynybos planavimo, taip pat bendrauja su valstybės ir regiono lyderiais, puoselėja ryšius su savivaldybėmis, visuomenei teikia aiškią informaciją apie NATO misiją, kartu su lietuvių kolegomis dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose projektuose – remia nepelno siekiančias organizacijas.

Po 2014 metų įvykių Ukrainoje pasikeitusi NATO saugumo aplinka privertė suvokti grėsmių, kylančių iš Rytų ir Pietų pusės, mąstą, tad NATO greitai ir tvirtai reagavo į šį naują saugumo iššūkį. 2014 m. rugsėjo mėnesį Velso viršūnių susirinkime buvo patvirtintas NATO pasirengimo veiksmų planas, į kurį įtrauktas nuoseklus ir išsamus priemonių paketas, parodantis NATO pasiryžimą reaguoti į bet kokią grėsmę jos vientisumui. Viena iš NATO plano dalių – NATO pajėgų integravimo vienetų įsteigimas. Padalinys oficialiai aktyvuotas nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos. NATO pajėgų integravimo vienetą sudaro 41 karys iš 14 skirtingų šalių. Svarbiausia jo užduotis – prireikus, užtikrinti operatyvų NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų ir kitų sąjungininkų vienetų dislokavimą Lietuvoje.

Šaltinis: kam.lt