Vyriausybė nubrėžė kertines ekonomikos augimo kryptys iki 2030 metų

Vyriausybė patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą 2022–2030 m. valstybės ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programą,  numatančią pagrindines ekonomikos atsparumo didinimo ir ilgalaikio augimo skatinimo kryptis.  

„Persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvios pramonės kūrimą, skatinti eksportą, pritraukti naujų investicijų, dirbti siekiant didesnės talentų pasiūlos, skatinti įmones augti ir plėstis – tai svarbiausios mūsų kryptys. Be to, daug dėmesio skirsime klimatui neutraliai ir žiedinei ekonomikai, nes tai – ateities modeliai, leidžiantys, be kita ko, spręsti ir priklausomybės nuo importuojamų žaliavų klausimą. Norint proveržio visose šiose srityse, būtinos valstybės paskatos“, - pasako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Minėta programa bus įgyvendinami 7 nacionalinio pažangos plano uždaviniai, orientuoti į pramonės pertvarkymą, siekiant klimatui neutralios ekonomikos, inovacijų kūrimo ir diegimo, taip pat į sklaidos skatinimą, tiesioginių užsienio ir vietinių investicijų pritraukimą, verslumo ir įmonių augimo bei prekių ir paslaugų eksporto skatinimą, Lietuvos turizmo konkurencingumo didinimą bei į siekį geriau tenkinti aukštos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomikos sektorių žmogiškųjų išteklių poreikį.

Programai įgyvendinti suplanuota 1,7 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF), Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir privačių lėšų.

Daugiausia lėšų – 1,17 mlrd. eurų – numatyta pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimui, diegimui ir sklaidai. Per įvairias paramos priemones verslas bus skatinamas diegti skaitmenines technologijas, investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), ugdyti pažangiai ekonomikai reikalingas kompetencijas ir pan.