Vyriausybė apsisprendė nevykdyti Aukščiausiojo Teismo sprendimo

Pirmadienį pasitarime vyriausybė pritarė taikos sutarties projektui dėl Preilos botelių Kuršių nerijoje, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo nugriauti dar prieš trejus metus.

2010 metų balandžio 28 dienos nutartyje, nurodydamas nugriauti šiuos statinius, LAT pažymėjo: "detaliuoju planavimu ir jo pagrindu atliktomis statybomis Kuršių nerijoje sukelta grėsmė šios teritorijos išlikimui ir išsaugojimui būsimoms kartoms“, „neteisėtomis statybomis esmingai pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos“, „ir nusižengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsnių nuostatoms“. Be to, LAT konstatavo, kad neįvykdžius teismo sprendimo būtų „pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas“, Lietuva nesilaikytų „įsakmių tarptautinių reikalavimų išsaugoti Kuršių neriją ir perduoti ateities kartoms kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą“.

Kad būtų galima nevykdyti šio teismo sprendimo, Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė 2012 metų vasarą nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kuriame sudaryta galimybė įteisinti Preilos botelius (apie tai rašėme publikacijoje "Vyriausybę - į teismą").

Kaip skelbė ELTA, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis aiškino teikęs vyriausybei taikos sutarties projektą todėl, jog esąs įsitikinęs, kad griauti Preilos botelius būtų neprotinga. "Taikos sutartis leidžia išvengti galimų bendrovės reikalavimų valstybei atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų - ir, mano nuomone, galimai tyčia padarytų - valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmų. Kodėl mes visi turėtume atlyginti už saujelės pažeidėjų veiksmus? Nemanau, kad tai būtų teisinga", - tvirtino V. Mazuronis.

Projekte numatyta, kad bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ turėtų perstatyti statinius, įrengdama poilsio ir turizmo paslaugų kompleksą bei infrastruktūrą, reikalingą žvejų ir mažųjų laivų uosto veiklai, ir įsipareigotų vykdyti visuomenės poreikius atitinkančią veiklą.

Ar galima tvirtinti šią taikos sutartį ir taip pabaigti didelį rezonansą visuomenėje sukėlusią istoriją, dar spręs teismas.

Dėl galimybės nevykdyti LAT sprendimo nugriauti botelius buvo surentas ne vienas posėdis įvairiose valdžios institucijose, įskaitant vyriausybę. Viešąjį interesą ginanti Klaipėdos apylinkės prokuratūra pritarė taikos sutarties projektui.

Anksčiau tiek vyriausybės, tiek prokurorų pozicija buvo priešinga: nuo 2005 metų vykusiame teismo procese dėl Preilos botelio statinių teisėtumo vyriausybės atstovai teismuose palaikydavo prokuratūros reikalavimą griauti pastatus.

Teisės pažeidimų saugomose teritorijose klausimu 2006 metų kovo 14 dieną nedviprasmiškai pasisakė ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais“.