1973 metų gegužę, praėjus metams po Romo Kalantos susideginimo už Lietuvos laisvę, sovietų valdžia Kaune baiminosi naujų antisovietinių protestų, ir bandė tam užkirsti kelią pasitelkdama miliciją ir mokytojus.
Tai atskleidžia Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentas.
Šios telegramos turinys paskelbtas WikiLeaks sukurtoje naujoje duomenų bazėje, kurioje galima ieškoti 1973-1976 metų dokumentų.
“Per apsilankymą gegužę Vilniuje, ambasados karo atašė vietinis Lietuvos teisininkas pasakė, kad Kaune jau imtasi prevencinių priemonių tikintis dar vieno antisovietinių demonstracijų įsiliepsnojimo gegužės 14 dieną, per pirmąsias 19-mečio studento Romo Kalantos susideginimo metines”, - rašoma telegramoje. Ji išsiųsta gegužės 3 dieną.
JAV ambasados pareigūno pašnekovas teigė, kad Kaune ne tik sustiprintas milicijos patruliavimas, bet “mokyklų mokytojai yra naudojami išsklaidyti bet kokias antisovietines nuotaikas iki joms išsiliejant į gatves”.
Anot dokumento, pokalbyje sovietų pareigūnas taip pat pabrėžė, kad 1972 metais vykę protestai buvo “grynai politinis fenomenas”, o ne religinis. Pašnekovas taip pat pripažino, kad protestai Kaune labai suerzino tuometinį sovietų lyderį Leonidą Brežnevą.
Komentuodamas susitikimą, amerikiečių pareigūnas teigė manantis, kad šie duomenys yra patikimi.
“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]