Žalimo vieša išpažintis: daug etikečių, bet jokių atsakymų apie finansus

Prieštaringai visuomenėje vertinamas teisininkas Dainius Žalimas paskelbė viešą pasiaiškinimą pavadinimu „Štai trumpa ir aiški santrauka“, kuriame klausimus dėl jo vadovautos VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ finansavimo pamėgino paversti „dezinformacijos kampanija“, „Lukašenkos režimo kerštu“ bei „prorusiškų veikėjų“ puolimu ir t.t.

Tačiau problema ne ta, kas užduoda klausimus. Problema ta, ar į juos atsakyta dokumentais.

Kiek pinigų gauta? Kam jie išleisti? Kas priėmė sprendimus? Kokiais dokumentais pagrįstos išlaidos? Kokie konkretūs darbai atlikti už viešąsias lėšas?

D. Žalimas išvardijo konferencijas, studijas ir bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicijos struktūromis.

Tačiau D. Žalimas turėtų žinoti – veiklos išvardijimas nėra finansinė ataskaita.

Taip pat jam neturėtų būti paslaptis, kad donorų pretenzijų nebuvimas, apie ką jis mini savo išpažintyje, nėra įrodymas, jog pinigai panaudoti nepriekaištingai.

Šioje istorijoje svarbiausia net ne pats D. Žalimas ar konkreti viešoji įstaiga.

Svarbiausia – pats modelis.

Po „demokratijos gynimo“ ir „žmogaus teisių“ iškabomis per fondus bei tarpines organizacijas paskirstomi šimtai tūkstančių eurų, o kai visuomenė paklausia, kur pinigai, pradedama kalbėti apie „prorusiškus puolimus“.

Tai ne atsakymas. Tai dūmų uždanga.

Jeigu pinigai panaudoti skaidriai – parodykite dokumentus. Jeigu darbai atlikti – parodykite rezultatų ir išlaidų ryšį. Jeigu sprendimai teisėti – parodykite, kas juos priėmė ir kokiu pagrindu.

Viešieji pinigai nėra privačios reputacijos klausimas. Kas jau kas, bet europarlamentaras D. Žalimas tai galėtų pabandyti suprasti.

Taip kad gana pasakojimų ir komentarų – dokumentus ant stalo, Dainiau. Vardan Baltarusijos laisvės!

P. S.



Keli susiję:

Dainius Žalimas: žinau, kad teisingumas, nors lėtas, bet ateis

„Demokratizavimo“ verslas: kas parazituoja Baltarusijos „laisvės“ tema – ir kur pinigai?