Žuvis genda nuo galvos. Partijų galvos

Esu visuomenininkas, bet su tam tikra ironija galiu pasakyti, kad po truputi priklausau visoms partijoms (ideologijų prasme) ir nei vienai (realiai). Greičiausiai daugumos partijų ideologijose (jei ją iš vis turi) surasime stipriųjų ir silpnųjų pusių, tačiau partijoje norisi įžvelgti esminę vertybę – kiek ji ne kalbomis, o realiais darbais ugdo sveiką žmogų ir visuomenę. Kiekvienoje partijoje pažįstu sąžiningų, kūrybingų, teisingų žmonių, tačiau vadovaujantys partijų aparatai, nomenklatūra jų asmeninę poziciją padaro neįtakingą, visuomenė esminių permainų nesulaukia. Išsakysiu pastabas, nuomonę apie sveikatos politikos ir priklausomybių mažinimą (ar skatinimą!) partijų veiklose.

Lietuvos socialdemokratų partija

Socialinio teisingumo siekimas, sveikatingumo diegimas socialdemokratų partijai nuo jos įsikūrimo pradžios ( tiksliau, po susijungimo su LDDP) tikrai nebuvo pirmumo klausimas. Ši partija priglaudė didelį būrį senųjų nomenklatūrininkų, nekalbant, kad tinkamą vietą surado tokios veikėjos kaip Aušrinė Pavilionienė su savo kontraversiškais pasiūlymais, ar seniena milijonierius Bronius Bradauskas. Politiniai sprendimai, kuriuos ši partija priiminėdavo dažnai buvo palankūs siauro finansinio intereso atstovams. Socialdemokratų nestebina, kai jų vadovas Algirdas Butkevičius kartu kilnoja alaus bokalus su Aludarių gildijos prezidentu ir alkoholio junginių lobistu Sauliumi Galadausku. Kaip taisyklė, po tokių susitikimų politiniai sprendimai būna palankūs alkoholio pramonei. Tokius socialdemokratus galima vadinti tik tiek socialdemokratais, kad jie visus lygiavos principu padeda nugirdyti. Tikriausiai, suprantama, kodėl Šiaulių rajono meras socialdemokratas Algimantas Gaubas atsisako 10 kartų didesnės paramos šventei, kad tik rajono dainų ir šokių šventėje lietųsi alkoholis. Toks tas nemažos visuomenės dalies mėgstamas socialdemokratų „socializmas“?

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

Daug sąžiningų žmonių darbuojasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose, tačiau eilę metų galime stebėti šioje partijoje akivaizdžius nomenklatūrinius procesus, kad paprasti nariai mažai ką lemia, viską reguliuoja partijos tam tikras vadovaujantis ratas, kuris valdo labai didelius pinigus.

Frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma vienam jų partijos rinkėjui, kuris bandė partijai priekaištauti dėl kai kurių partiečių Seimo narių sprendimų, rėžė: „Jei nepatinka ką mes darome, tai nebalsuokite už mus“. Beje, istorija tai ir gali parodyti, kad net labai jau pastovus TS-LKD rinkėjas nuo partijos nusigręš, nes ši politinė grupė pasidarė labai arogantiška, viena kalba, o kitką daro. Akivaizdus to pavyzdys TS-LKP ir Naglio Puteikio kelių išsiskyrimas inicijuojant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą.

Tipinės jaunos TS-LKD karjeristės Agnės Bilotaitės pavyzdys, kuri dabar užsimojo tapti Klaipėdos mere: ne kartą organizavo alkoholio ir tabako pramonės atstovų susitikimus Seime, kartu su jais spaudos konferencijas. Tai rodo, kad jai svarbiausias žiniasklaidos dėmesys, o ne visuomenės sveikata. A. Bilotaitė buvo viena iš TS-LKD iniciatorių atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Beje, daugiausia tarp iniciatorių atšaukti alkoholio reklamos draudimą būtent buvo iš TS-LKD, nors partijos programoje buvo parašyta priešingai. Čia partijos „krikščioniškumas“? Gal TS-LKD savo rinkėjų atžvilgiu taiko „rinkiminę taktiką“, vadinamą Stokholmo sindromu: mes jus prievartaujame, bet jūs atsipalaiduokite ir pajuskite malonumą?...

Lietuvos liberalų sąjūdis

Pradėsiu nuo plačiai nuskambėjusio ir viltis kėlusio Vitalijaus Gailiaus. Buvęs FNTT vadovas V. Gailius, neteisėtai atleistas iš FNTT direktoriaus pareigų, nuėjo į rinkimus su Liberalų sąjūdžiu. Žmonės už jį „stojo mūru“, bet, pasirodo, šioje draugijoje mąstymas ir elgsena keičiasi. Tapęs Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu perėmė ir šią ideologiją. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) nuo V. Gailiaus išrinkimo pradžios vis siekė Seime surengti diskusiją apie alkoholio ir tabako pramonės korupcinę įtaką valdžios institucijoms, tačiau į NTAKK oficialų raštą net nesurado laiko atsakyti, o tuo labiau tokį susitikimą surengti Seimo Antikorupcijos komisijoje, kurios vadovas yra V. Gailius. Tenka V. Gailiumi nusivilti.

O ką galime pasakyti apie liberalų vadovą? Apie visą partiją yra pagrindo teigti, kad tai pastovi alkoholio pramonės atstovė priiminėjant šiam verslui palankius sprendimus. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis teikdavo įstatymų pataisas, kurios buvo parengtos alkoholio pramonės teisininkų, tik pateikiamos E. Masiulio vardu. Dėl to kilo didelis skandalas.

Kitos liberalų pakraipos sulipdyto darinio (Lietuvos laisvės sąjungos - liberalų) atstovas Erikas Tamašauskas (buvęs pastovus alkoholio pramonės atstovas), nebepatekęs į Seimą, yra Artūro Zuoko keliamas kandidatu į Kauno merus. Bet šansai ten sulaukti rinkėjų pasitikėjimo ir atstovauti priklausomybes skatinančius verslus, manau, nulinis.

Suprantama, pasisakau už laisvos rinkos ekonomiką, biurokratijos mažinimą, asmeninės iniciatyvos skatinimą, pilietinės, tikrai laisvos visuomenės sukūrimą. Tačiau ar priklausomybes sąmoningai skatinančiam verslui idealių rinkos sąlygų sudarymas yra viešojo intereso pirmumas, laisvų žmonių ugdymas – kai žmonės tampa priklausomybių vergais? Akivaizdu, kad ne. Tai ne tik laukinis kapitalizmas, bet ir narkomaniją, priklausomybes visuomenėje skatinančio verslo interesų atstovavimas valdžios institucijose.

Reanimuotis bandančia iš kelių partijų „sudrėbtai“ organizacijai - Lietuvos laisvės sąjungai-liberalams nėra jokių šansų įsipiešti į rimtesnį politinį gyvenimą, kaip ir nykštukinėms kelių žmonių partijėlėms. Prieš savivaldos rinkimus kažkokia rimta populistinė jėga, kuri būtų įtakinga visos Lietuvos mastu, tikriausiai mažai tikėtina kad susiformuos. Greičiausiai populizmu teks užsiimti dabartinėms valdžioje esančioms partijoms.

Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partija

Politikos apžvalgininkai pastebi, kad didžiausią smukimą rinkėjų akyse patiria Darbo partija. Dar neaišku, kaip žmonės reaguos į „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariams įtarimus korupcija. Tikrai nekalbėsiu apie vykstančius teismo procesus šių partijų atstovų atžvilgiu, bet kas aktualu šiam rašiniui, kiek partijos prisidėjo prie sveikos, blaivios, beje, ir darbingos, turtingos visuomenės kūrimo. Nusigėrusi visuomenė labiausiai ir yra darbinga, tvarkinga, teisinga? Tokia Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ ideologija? Šią situaciją aptarsiu partijų rėmimo kontekste.

Vyrauja sena ir ilgalaikė „MG Baltic“ (kuriai priklauso alkoholio gamybos įmonės, savininkas Darius Mockus) ir Rolando Pakso bei jo partijos „Tvarka ir teisingumas“ draugystė ir rėmimas. Beje, „MG Baltic“ parėmė ir besikuriančią Žaliųjų partiją (dabar vadovas Linas Balsys). Tai rodo, kad savo įtaką alkoholio gamintojai daro visoms, tiek senoms, tiek naujoms politinėms partijoms. Tarsi nieko per daug ir nestebina, kad Darius Mockus paskutinių rinkimų į Seimą naktį, kurie Darbo partijai buvo sėkmingi, Viktoro Uspaskicho pasveikinti į štabą atėjo nešinas alkoholio buteliu ir kartu kėlė pergalės taures. Beje, D. Mockus prieš šio Seimo rinkimus parėmė ir Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, taip atsilygindamas už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą. Paramą iš šio alkoholio pramonės magnato valdomų įmonių gavo ir Lietuvos socialdemokratų partija. Tiek čia belieka tiesos ir teisingumo bei darbo viešojo intereso naudai, kai atidirbinėjama rėmėjams.

Tada suprantama, kodėl nesiseka Seime priimti efektyvių alkoholio kontrolės ir vartojimo mažinimo priemonių. Šiandien jau verslas nebegali tiesiogiai remti partijų, tačiau neabejotina, kad parėmimo būdų tikrai suranda kiek rafinuotesne ir netiesiogine forma.

Galiausiai žmonėms turėtų pabosti Viktoro Uspaskicho ir Rolando Pakso vaizdavimas kankiniais, o realiai tarnavimas arba siauriems finansiniams interesams, arba asocialiai (gausiai alkoholį vartojančiai) ir neatsakingai visuomenės daliai, kuriais labai lengva manipuliuoti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tautininkų sąjungą (TS)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo vertybinėje politinėje programoje numato ypatingą dėmesį skirti sveikos gyvensenos propagavimui, realiam jo diegimui, blaivybės skatinimui, kitų šalių geriausia praktika ir mokslininkų rekomendacijomis pagrįstai alkoholio ir tabako kontrolei. Ar tikrai gavusi valdžios svertus taip ir elgsis - galime tik viltis ir tikėtis. Tačiau viltis turi realų pagrindą pirmiausia tame, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pats yra nevartojantis alkoholio ir propaguoja sveikos elgsenos, švietimo ir kultūros vertybes savo gyvenimo būdu. Paskutiniuose rinkimuose ši politinė organizacija padarė ženklų šuolį ir į Europos Parlamentą pasiuntė savo atstovą, buvusį Ignalinos merą Bronį Ropę. Savivaldos rinkimuose taip pat tikėtina gerai pasirodys, nes regionuose pastoviai turi didelį palaikymą, atkreiptinas dėmesys, pastarieji rinkimai rodo, kad rėmėjų bei rinkėjų skaičius ženkliai auga ir didžiuosiuose miestuose (Kaune – 5,89 proc., Šiauliuose – 12 proc., pažymėtina, visos Lietuvos mastu surinko žymiai daugiau nei žadėjo sociologinės apklausos). Kad į sveikatingumo kultūros kūrimą šį politinė jėga žiūri rimtai, rodo ir tai, kad LVŽS vicepirmininku tapo Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.

Tarp Tautininkų sąjungos narių ar jiems prijaučiančių tikrai yra nemažai idėjinių tautos ir šalies tapatybės, sveikos visuomenės išsaugojimu susirūpinusiu žmonių, bet akivaizdu, kad jie daryti rimtesnį politinį poveikį neturi jokių galimybių. Tai parodė paskutiniai Seimo rinkimai (dalyvavo koaliciniame sąraše „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir nesurinko net 1 proc. balsų) bei šių metų rinkimai į Europos Parlamentą - gavo 2 proc. Tikėtis, kad pasiseks surasti dar kelis procentus rinkėjų per kitus rinkimus, kad patekus į savivaldą, o tuo labiau į Seimą, tiesiog naivu.

Daugiausia aptariau partijų santykius tik alkoholio kontrolės, blaivybės kontekste. Apie sveikatingumo kultūros, sveikatos sistemos sukūrimą valdančios partijos (nesvarbu pozicinės ar opozicinės) visai nekalba, o tuo labiau nieko nedaro. Tai nėra ką ir pasakyti. Tuščia vieta. Visa jų „sveikatos sistema“ susijusi tik su gydymo ir farmacijos verslais. Beje, žiūrėsime, kaip realiai partijų nariai Seime balsuos dėl Sveikatingumo fondo įkūrimo ir fiksuotų procentų nuo alkoholio ir tabako akcizo skyrimo šiam fondui. Gal yra noras pajudėti iš mirties taško ir neberaudonuoti iš gėdos, kad esame viena labiausiai sergančių savo noru tautų Europoje, trečioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje?! Bet gal ir nejaučiama gėda? Žuvis genda nuo galvos ir tik negyvos žuvys plaukia pasroviui. Ieškokime nesugedusių, sveikų galvų.