 |
| Vatikanas pripažįsta, kad ateiviai iš kosmoso yra mūsų broliai, neturintys nuodėmių, todėl artimuose santykiuose su Dievu. Nuotr. fanwave.it |
„Nebėgau pasigriebusi vaiką nežinia kur, kol vyko teismai. Išvykstu tik tada, kai visos Lietuvos teisinės institucijos patvirtino mano, mirusio Andriaus Ūso ir kitų aukų nekaltumą.
Palieku Lietuvą aukštai iškelta galva.
(...)
Ne aš pati, o valstybė nusprendė, kad tokioje šalyje man ir mano dukrai vis dar nėra vietos.
Valstybė pasirūpino, kad mes galėtume pradėti saugų normalų gyvenimą svetimoje šalyje.
(...)
Dažnai kartoju filosofo Friedricho Nietzsche žodžius – „Viskas, kas mūsų nenužudo, mus sustiprina.” Taip dabar jaučiuosi.“
lietuvosdiena.lrytas.lt
Taip sakė Laimutė Stankūnaitė 2013 metais, palikdama Lietuvą. Taip pat ji užtikrino, kad kitoje šalyje bus saugi ir turės visas reikalingas garantijas: „Galiu tik pasakyti, kad naujoji šalis pasirūpins mūsų mokslu, kalbos mokymusi, darbu, būstu, socialinėmis garantijomis ir pašalpa, kol pati nepajėgsiu užsidirbti.“
Paklausta, ar nepasiges lietuvių bendruomenės, tada L. Stankūnaitė užtikrino, kad tikrai nepasiges: „Ne, nepasigesiu. Kam jie man? Nesergu tėvynės ilgesiu. Pati tėvynė mane išvarė. Už ką turėčiau ją mylėti? Ji pati nemyli paprasto žmogaus, tai įrodė mano šeimos nelaimių pradžia.“
Tačiau visai neseniai neegzistuojanti Laimutė Stankūnaitė vėl atsirado ir savo vardu paprašė Lietuvos žmonių pagalbos. Iš kreipimosi aiškėja, kad moteris dirba, tačiau turi dalyvauti teismuose, kurių išlaidų apmokėjimui jai pinigų nepakanka.
Taigi, tapo aišku, kad kitoje šalyje moteris nebeturi visų garantijų, apie kurias kalbėjo prieš išvažiuodama.
Todėl dabar ji kreipiasi į žmones ir prašo finansinės paramos.
„Šiame etape vėl turiu samdyti man atstovaujančius teisininkus. Deja, lėšų apmokėti aukščiausios klasės profesionalų darbą neturiu užtektinai. Didžiąją dalį skiriu savo vaikui“, - teigia nežinia kurioje valstybėje gyvenanti moteris.
Svajojusi palikusi Lietuvą kitoje šalyje žmones mokyti išlikimo meno, dabar neegzistuojanti L. Stankūnaitė siekia tik vieno – parodyti Lietuvai, kaip buvo kuriama pedofilijos istorija, ir laimėti paskutinę kovą su tos baisiosios istorijos kūrėjais.
Tačiau tąkart, kai L. Stankūnaitė davė savo išskirtinį ir paskutinį interviu žurnalistei Laimai Lavastei, straipsnis buvo pabaigtas tokiu sakiniu: „Jaunos moters, pavarde Laimutė Stankūnaitė, nebėra, lyg ji niekada ir nebūtų egzistavusi.“
Tuomet, kas kreipiasi į Lietuvos žmones, prašydamas finansinės paramos, ir kieno bylas sprendžia Lietuvos valstybė, jei „moters pavarde Laimutė Stankūnaitė, nebėra, lyg ji niekada ir nebūtų egzistavusi?“.
Kaip gali egzistuoti sąskaitos L. Stankūnaitės vardu? Kaip gali būti asmeniniai jos puslapiai, jei pasakyta, kad ji, norėdama gauti kitos valstybės globą, pilietybę, naują gyvenimą, privalo pakeisti ne tik vardą ir pavardę, bet ir biografiją? Ar ją Lietuva vėl pripažino valstybės piliete, grąžino vardą, pavardę, pasą, priskyrė advokatus bylose ir nebeteikia asmeninės apsaugos? Ar jai jau nebegresia jokios grėsmės, jei ji vėl gali atstatyti savo pilietybę ir bylinėtis Lietuvoje?
Kažkas vėl primelavo arba pripainiojo nebūtų dalykų pačioje fantastiškiausioje byloje per visą Lietuvos istoriją, kuri baigėsi, bet niekaip nesibaigė.
Ištrauka iš jau legenda tapusio 2013 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos ryto“ interviu su L. Stankūnaite, po kurio ji netrukus tapo „ateive iš Niekur“:
Keli susiję:
Seimo narys prašo pateikti visą vaizdo įrašą, darytą N. Venckienės ir Kedžių namuose
Portalas 15min.lt paskelbė, kas nužudė teisėją J. Furmanavičių ir nuo ko mirė A. Ūsas
Paulius Gritėnas metė akmenį į Vytauto Landsbergio ir jo šeimos daržą
Irena Degutienė – didžiulė dėmė ant konservatorių palto. Tuomet kas yra Vytautas Landsbergis?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
