„Face control“ Medininkų byloje: kam leidžiama užduoti klausimus V.Landsbergiui, o kam – ne

Nors iki gyvos galvos pirmos instancijos teisme nuteisto Konstantino Nikulino gynėjai ne kartą prašė teismo liudytoju apklausti pirmąjį nepriklausomos atkurtos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį – Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai toks prašymas buvo teiktas net kelis kartus, t. y. pakartotinai, Generalinės prokuratūros prokurorams prieštaraujant teismas tokį K.Nikulino gynėjų prašymą atmetė. Nei K.Nikulinas, nei jo advokatai neturėjo galimybių užduoti klausimų Vytautui Landsbergiui.

Tuo tarpu, kaip dabar paaiškėjo, Vytautas Landsbergis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje Medininkų byloje, kur už akių teisiami buvę Rygos omonininkai A.Laktionovas, Č.Mlynikas ir A.Ryžovas.

„Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaltinant Č.Mlynik, A.Laktionov ir A.Ryžov (Ryžev), 2016-04-18 13 val. vykusiame teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas Vytautas Landsbergis. Prašymą teismui apklausti jį liudytoju pateikė kaltinamojo A.Ryžov (Ryžev) gynėjas advokatas S.Karvelis“, – į „Karšto komentaro“ klausimą apie V.Landsbergio liudijimą Medininkų byloje atsakė Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vaida Bytautė.

Taigi, galima susidaryti įspūdį, kad Medininkų byloje, sprendžiant, ką kviesti liudyti, taikoma prašymą pateikusio „išvaizdos kontrolė“, tai yra vieniems advokatams toje pačioje byloje prašomų apklausti liudytojų neleidžiama, tuo tarpu kitų advokatų analogiški prašymai – tenkinami.

Advokato Arūno Marcinkevičiaus komentaras:

Atsakydamas į šios dienos (2016-05-02 d.) paklausimą, informuoju, kad ginant Konstantino Nikulino, nežinia kokiu pagrindu baudžiamosios bylos dėl “Lietuvos Respublikos pareigūnų tyčinio nužudymo 1991 07 31 d. 4:00 val. Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste Nr. 1.” procese įvardinamo kaip Konstantins Michailovs, teises bei teisėtus interesus, gynėjai ne kartą teikė prašymus tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek ir Lietuvos Apeliacinio teismo kolegijoms, prašydami iškviesti ir apklausti liudytoju tuo metu faktiniu valstybės vadovu buvusį – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo seimo) Pirmininką, gerbiamą profesorių Vytautą Landsbergį, o taip pat ir kitus, tuo laiku buvusius atsakingus valstybės institucijų bei struktūrinių padalinių vadovus, kaip antai: Audrių Butkevičių, Zigmą Vaišvilą, Artūrą Paulauską ir kitus asmenis, kaip antai: Petrą Petruškevičių, Eugenijų Rūką, o taip pat buvusius LKP (TSKP platformoje) vadovus: Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, bei visą eilę kitų asmenų, kaip pvz.: buvusį Baltarusijos VRM ministrą Vladimirą Vladimirovičių Naumovą, tiesiogiai asmeniškai susijusių arba net ir betarpiškai dalyvavusių 1991-ųjų metų laikotarpio Lietuvos įvykiuose arba asmeniškai tiesiogiai žinančių apie 1991 07 31 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo Medininkų poste objektyviam ir teisingam ištyrimui itin reikšmingas ir svarbias aplinkybes, tokiu būdu:

I. 2011 m. kovo 7 d., vykdydami Vilniaus apygardos teismo kolegijos žodinį įpareigojimą mums, t.y. kaltinamojo K. Michailovs gynėjams, atsižvelgiant į bylos medžiagos apimtis, raštu pateikti Teismui didžiąją dalį gynybos prašymų baudžiamosios bylos Nr. 1-16-628/2011, tikslu patikrinti visą eilę byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių, bei liudytojų parodymų, o taip pat patikrinti mūsų ginamąjį teisinančius duomenis bei jam pareikštojo kaltinimo dėl tyčinio nužudymo pagrįstumą, teisingumą ir teisėtumą, prašėme iškviesti ir apklausti liudytojais visą eilę asmenų, tame tarpe:

“3. pil. Vytautą Landsbergį, buvusį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininką, kuriam yra žinomos bylai reikšmingos aplinkybės apie nusikaltimo įvykdymo laiką; pirminę įvykio vietos filmuotą medžiagą bei kitos svarbios aplinkybės;” (2011-03-07 d. gynėjų prašymo 2 psl.),

tačiau Vilniaus apygardos teismas, nesigilindamas nei į bylos medžiagą, nei joje nagrinėjamas aplinkybes, nei į gynėjų prašymo pagrindo argumentus, visą šį prašymą, įskaitant ir gerbiamojo profesoriaus V. Landsbergio iškvietimą į teismo posėdį apklausai liudytoju, atmetė, nes, trumpai tariant, gynėjai nepateikė duomenų, kad šiam asmeniui būtų žinomos kokios nors šio nusikaltimo aplinkybės;

II. 2011 m. kovo 9 d., dėl tų pačių, aukščiau, t.y. I-me skyriuje, aprašytų bei išvardintų priežasčių ir tikslų, 6 punkte Vilniaus apygardos teismui priminėme ir pakartojome 2011-03-07 d. gynėjų reikštą prašymą dėl teismo posėdyje liudytojais apklaustinų asmenų, tame tarpe ir gerbiamojo profesoriaus V. Landsbergio iškvietimo (2011-03-09 gynėjų prašymo 4-5 psl.),

tačiau Vilniaus apygardos teismas vėl gi, visą šį prašymą, įskaitant ir gerbiamojo profesoriaus V. Landsbergio iškvietimą į teismo posėdį apklausai liudytoju, atmetė;

III. 2014 m. birželio 4 d., paaiškėjus papildomai naujoms aplinkybėms, po to, kai Lietuvos Ypatingasis Archyvas pateikė gynėjams archyvinę Lietuvos pareigūnų nužudymo Medininkų poste buvusiojo LTSR KGB, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pavedimu atlikto tyrimo medžiagą, nuteistojo gynėjai, išsamiai motyvuotu ir argumentuotu raštu (2014-06-04 d. prašymo 2-3 psl.) prašėme Lietuvos Apeliacinio Teismo Kolegijos iškviesti ir apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais visą eilę asmenų, įskaitant ir gerb. prof. Vytautą Landsbergį, anksčiau, t.y. dar 2011 m. kovo 7 d., nurodytų mūsų prašyme Vilniaus apygardos teismui,

tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas šį, tokį gynėjų prašymą tenkino dalinai, iškviesdamas į teismo posėdį ir apklausdamas liudytojais tik kelis asmenis: buvusį KAD generalinį direktorių gerb. p. Audrių Butkevičių, buvusį KAD 2-ojo skyriaus darbuotoją Eugenijų Rūką ir buvusį Lavoriškių muitinės posto viršininką Petrą Petruškevičių, o prašymą dėl kitų, išvardintų asmenų apklausos liudytojais, įskaitant ir gerb. prof. V. Landsbergį, atmetė, kaip “nereikšmingus bylai”;

IV. 2015 m. gegužės 7 d. nuteistojo- apelianto Konstantino Nikulino, apeliaciniame procese tebevadinamo Konstantins Michailovs, gynėjai pakartotinai pateikėme Lietuvos Apeliaciniam teismui prašymą iškviesti ir teismo posėdyje apklausti liudytojais visą eilę asmenų, tame tarpe ir 1990 -1992 metų laikotarpyje buvusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo seimo) Pirmininką, gerbiamą profesorių Vytautą Landsbergį (2015-05-07 prašymo 9- 10 psl.), tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas ir tą kartą tokį gynėjų prašymą atmetė.

Būtina pažymėti, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendimai tiek dėl valstybės kaltintojų, tiek dėl gynėjų, o taip pat kitų teismo baudžiamojo proceso šalių prašymų tenkinimo ir/ar atsisakymo juos tenkinti imperatyviai yra priskirti baudžiamąją bylą nagrinėjančiojo Teismo diskrecijai, tačiau faktinių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų bei kitų faktinių duomenų tyrimas yra užbaigiamas apeliacinės instancijos teismo procese, t.y. kasacinės instancijos teismo procese nebeatliekamas, dėl ko teismas, ignoruodamas gynėjų prašymus, praranda galimybę ištirti pilnai ir nešališkai ištirti esminę reikšmę teisingam teismo sprendimui turinčias faktines aplinkybes.

Kita vertus, vertinant šiandienos Tamstos paklausime nurodytas aplinkybes apie buvusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo seimo) Pirmininko, gerbiamo profesoriaus Vytauto Landsbergio iškvietimo į 2016 m. balandžio 18 d. 13 val. Vilniaus Apygardos teismo posėdį  ir jo apklausos liudytoju faktą, neišvengiamai tenka, o dėl to yra būtina pastebėti, kelias esmingai reikšmingas aplinkybes, o būtent:

1. Vilniaus apygardos teismo vykdomame procese už akių, neturint nė menkiausio faktinio pagrindo ir grubiausiu būdu pažeidžiant pamatines tarptautinės bei nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, kaltinant buvusius TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42-os divizijos Rygos OMON darbuotojus: Č.Mlynniką, A.Laktionovą ir A.Ryžovą, tariamai bendrininkavusius su mūsų ginamuoju Konstantinu Nikulinu (K.Michailovsu) menamai nužudant Lietuvos Respublikos valstybės policijos ir muitinės pareigūnus 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste Nr. 1;

2. Vilniaus apygardos teismo žinioje esančios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte, kuriame inkriminuojamoji nusikalstama  veika, nužudant Lietuvos Respublikos valstybės policijos ir muitinės pareigūnus 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės poste Nr. 1, yra kvalifikuota kaip nusikaltimas žmoniškumui, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnio redakcijoje Nr. XI-1291, priimtoje 2011-03-22, paskelbtoje  Žin., 2011, Nr. 38-1805 (įsiteisėjusioje 2011-03-31) naujai nustatytus šio nusikaltimo sudėties požymius, jau net vykstant apeliaciniam procesui, tebedrįstama tvirtinti, esą šį nusikaltimą padarė:   Č.Mlynnikas, A.Laktionovas ir A.Ryžovas, ir mūsų ginamasis Konstantinas Nikulinas, tebevadinamas Konstantinsu Michailovsu;

3. Su šios, Vilniaus apygardos teisme procese už akių nagrinėjamos bylos medžiaga, kaip ir su naujai šį nusikaltimą kvalifikuojančiu kaltinamuoju aktu nei mūsų ginamasis, nei mes- jo gynėjai nesame net supažindinti, nors šioje byloje, nepaisant Lietuvos Apeliaciniame teisme tebevykstančio proceso, mūsų ginamasis, tebesantis Lietuvos įkalinimo įstaigoje, teismo žinioje, taigi – Lietuvos Respublikoje, Vilniaus miesto teritorijoje, pakartotinai ir neteisėtai (dar net nesibaigus apeliaciniam procesui tokioje pat byloje dėl analogiško kaltinimo ir tų pačių faktinių aplinkybių) tuo pat metu yra sprendžiamas ir mūsų ginamojo kaltės klausimas, pilnai atėmus mūsų ginamajam teisę gintis ir būti ginamam nuo niekuo nepagrįsto, neteisingo ir neteisėto, o todėl visiškai absurdiško kaltinimo;

4.  Būtina pažymėti, kad dėl vieno ir to paties nusikaltimo, esant identiškai vienodoms faktinėms aplinkybėms bei faktams, vienų ir tų pačių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų, asmenų atžvilgiu “įrodomoji” medžiaga privalo būti grindžiama absoliučiai vienodais, t.y. identiškai tapačiais įrodymais bei faktiniais duomenimis, kas savo ruožtu ir tuo pat metu reiškia, kad jei kažkieno, bent vieno iš bendrininkų kaltė, o juolab nusikaltimo faktas ar jo teisinis vertinimas, t.y. kvalifikacija įrodinėjama konkretaus asmens parodymų pagrindu, tuomet ir visų kitų tikrų ar menamų nusikaltimo bendrininkų kaltė ir/arba to paties nusikaltimo faktas ir/ar jo teisinis vertinimas- kvalifikacija  privalo būti grindžiama tokio liudytojo parodymais, o tas asmuo privalo būti apklaustas liudytoju baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir bet kurioje kitoje byloje, kurioje yra tiriamas ar nagrinėjamas tas pats nusikaltimas.

Kita vertus, jei kitoje- analogiškoje byloje, kurioje yra ar buvo tiriamas vienas ir tas pats nusikaltimas dėl tokių pačių faktinių aplinkybių arba buvo sprendžiamas jo teisinės kvalifikacijos klausimas, teismas atsisakė apklausti liudytoju konkretų asmenį, tai toks asmuo negali būti apklausiamas ir kitoje byloje dėl to paties nusikaltimo ar jo teisinės kvalifikacijos, nes priešingu atveju neišvengiamai yra pažeidžiamos kaltinamųjų teisės į nešališką ir teisingą teismą, bei teisę visapusiškai apklausti tokį liudytoją teismo posėdyje, o tuo pat metu gintis ir būti ginamam.

Jeigu to nepaisoma, jau a priori pakankamai pagrįstai galima ir tenka konstatuoti esminį Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos Konvencijos pažeidimo faktą, galintį nulemti arba lemiantį teismo klaidas bei neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį.

5. Derėtų atkreipti dėmesį ir pasidomėti ar Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos medžiagoje yra pateikta visa teisminė mūsų ginamojo bylos medžiaga, pradedant proceso metu į liudytojais kviestinų asmenų sąrašą įrašytų bei teismo procese valstybinių kaltintojų bei teisiamojo asmens gynėjų prašymų pagrindu apklaustų asmenų parodymai, teismo posėdžių protokolai, teismų nutartys dėl atmestų ir tenkintų prašymų, papildomai prijungta įrodomoji dokumentinė medžiaga bei panašiai, kas neabejotinai privalo padėti Vilniaus apygardos teismui teisingai išnagrinėti bylą procese už akių, bei priimti teisingą nuosprendį, išvengiant ankstesnės Vilniaus apygardos teismo kolegijos padarytų klaidų. Jei tai nėra iki šiol padaryta, tuomet kalbėti apie teisiamųjų už akių ir net mūsų ginamojo teisę į teisingą bei nešališką teismą nėra nė menkiausio pagrindo ir de facto neįmanoma.

Kita vertus, iš anksto ir visuotinai plačiai, o Vilniaus apygardos teismui betarpiškai, tiesiogiai žinant, kad aukštesnės instancijos, t.y. Lietuvos Apeliaciniame teisme tebevyksta procesas pagal nuteistojo ir jo gynėjų ir net pačios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos apkaltinamojo nuosprendžio dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų tyčinio nužudymo fakto, jo teisinės kvalifikacijos nepagrįstumo, neteisėtumo ir neteisingumo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto alibi fakto nepaisymo, bei įstatymų taikymo laike kazuso problemų, baudžiamosios bylos nagrinėjimas procese už akių, nelaukiant aukštesnės instancijos teismo, t.y. Lietuvos Apeliacinio teismo galutinio procesinio sprendimo, yra ne tik nepateisinamas teisine prasme, bet ir niekaip neleistinu reiškiniu, visuotinai ir visapusiškai kenkiančiu demokratinės- teisinės Valstybės prestižui, bei atvirai paniekinančiu elementariausias Žmogaus teises.