„Mokslo košė“: cukrus žudikas, sąmoninga mirtis ir seksualinė priklausomybė

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalijimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu veiksniu. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American)

Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų. Amazonijos ekosistema negali atsigauti po sunkių pasekmių, kai senovės medžiotojų buvo išnaikinti stambūs sausumos gyvūnai. Dideli gyvūnai ekosistemai labai svarbūs – visų pirma dėl mėšlo, kuris turi nemažai maistinių medžiagų daugeliui biologinių rūšių. Maždaug prieš 12,5 tūkst. metų Amazonės regione buvo išnaikinti gigantiškieji tinginiai ir dramblių protėviai. Dabar čia taip pat gausu įvairių gyvių, tačiau stambių gyvūnų nebeliko. Tai sulėtino maistinių medžiagų plitimą net 98%, tad gyvūnija galėtų būti dar įvairesnė ir gausesnė. (NewScientist)

Testosteronas reikalingas ne tik per muštynes. Testosteronas valdo raumenų energetinį aprūpinimą, todėl jo lygis didėja ne tik per varžybas ir ne tik vyrams, bet ir atliekant bet kokį fizinį pratimą, ir netgi moterims. Tiesa, pamatyti tokį testosterono padidėjimą galima tik tų žmonių, kurių gyvenimo būdas yra pusiau civilizuotas (pavyzdžiui, džiunglėse gyvenančių indėnų). Kalbant apie miestiečius, toks reiškinys pastebimas labai retai arba visiškai nepastebimas. (Ucsb.edu)

Priešlaikinis gimdymas sumažina kūdikio širdies apimtį. Žmonės, kurie yra gimę pirma laiko, turi širdis, kurių sienelės yra storesnės, nei įprasta. Visa tai lemia, kad širdis dėl to perpumpuoja mažiau kraujo, tad priverčiama smarkiau dirbti. Natūralu, kad taip didėja susidėvėjimo laipsnis, tai atsiliepia ir ilgaamžiškumui. Taigi kad ir kokia progresyvi būtų medicina, dažnai ji yra bejėgė prieš natūralias gamtos jėgas. (Ox.ac.uk)

Kalba veikia mūsų regėjimą. Filosofai neretai teigia, kad mes galime pamatyti tai, kas nematoma – jei tik žinosime, kad tiksliai mes turime pamatyti. Savo ruožtu neurobiologai ginčijasi, ar egzistuoja mąstymas be kalbos. Tai, kas neturi pavadinimo, negali būti suprasta, visam tam nėra vaizdinio mūsų smegenyse, taigi toks objektas (plačiąja to žodžio prasme) tiesiog neegzistuoja. (The Guardian)

Mirtis paverčia mūsų smegenis itin sąmoningas. Pirmosiomis žmogaus širdies sustojimo sekundėmis smegenys rodo itin didelį ir gana organizuotą aktyvumą. Visa tai gali reikšti ne sąmonės užtemimą, o atvirkščiai – kad sąmonė ypač suaktyvėja, nors ir labai trumpam. Taigi ar biologine prasme mes tiksliai įsivaizduojame mirtį? Kai kurie mokslininkai teigia, kad širdies sustojimas – nepakankamas kriterijus mirčiai įvardyti, kad smegenys kažkaip įsigudrina gyventi be širdies, arba mums tiesiog reikia peržiūrėti sąsajas tarp smegenų ir sąmonės. (Oufmhealth.org)

Vaiko streso lygis priklauso nuo to, kaip save vertina mama. Motinos psichologinė būsena atlieka didžiulį vaidmenį apsaugant vaiką nuo streso. Jei mamos savęs vertinimas yra prastas, vaikas jaus padidėjusį foninį stresą, net jei reikalai iš tikrųjų klostosi gerai. (Medical Xpress)

Elono Musko „Hyperloop“ turėjo prototipą dar XIX amžiuje. E. Muskas, pasirodo, yra ne pirmas amerikiečių verslininkas, kuris pasiūlė revoliucinį antžeminio transporto projektą. 1869 metais kažką panašaus Niujorke norėjo sukurti Alfred Ely Beach. Tik vietoj „Hiperkilpos“ buvo pasiūlytas pneumatinis vamzdis. Tuomet ekologiško transporto projektas slapčia gyvavo dvejus metus, tačiau kai tik jis buvo paviešintas, konkurentai greitai ėmėsi priemonių, kad ekologiškas transportas bankrutuotų. Istorija pamokanti, tad į ją reikėtų atkreipti dėmesį ir E. Muskui. (Gizmodo)

Normalios cukraus dozės pelėms yra pražūtingos. Pelės, suėdančios įprastą žmogui skirtą cukraus dozę, daug dažniau žūna, išsikovoja mažiau gyvybinės teritorijos, o kartu dauginasi daug vangiau – pasaulį išvyksta mažiau palikuonių. Įdomu tai, kad tuo pačiu metu pelėms nėra būdingi jokie akivaizdūs susirgimo atvejai, tokie kaip diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos. (Utah.edu)

Ar egzistuoja seksualinė priklausomybė? Visai neseniai mokslininkai ištyrė žmonių, kurie neva turi seksualinę priklausomybę, smegenis. Tačiau jokių nukrypimų, lygindami su „sveikais“ žmonėmis, nerado. Antra vertus, ši tema netyla jau ilgus metus. Kai kurie mokslininkai kalba apie sekso geidimo tapatumą su narkotikais, tačiau kiti atšauna, kad dėl sekso viskas yra kitaip: orgazmo metu smegenys suteikia būtent tą malonumą, dėl kurio jis ir evoliucionavo. Taigi mažai tikėtina, kad tai, kas gaunama sekso metu, įgis patologinių bruožų, kaip narkotikų atveju. Skeptikai kalba, kad seksualinė priklausomybė gali tapti problema asmenybei, o ne smegenims. (The Conversation)

Filipinuose užderėjo pirmas genetiškai modifikuotų ryžių derlius. Tačiau ilgai juo grožėtis niekam neteko, nes vietos žemdirbiams toks progresas nereikalingas. Apskritai genetiškai modifikuoti produktai turi prastą įvaizdį visame pasaulyje. Štai ir Filipinuose apie 400 vietos fermerių šturmu paėmė valstybinį lauką, kuriame buvo atliekami genetiniai tyrimai su ryžiais. Protestuotojai sunaikino apie 1000 kv. metrų auksinių ryžių pasėlių. Nauja kultūra buvo sukurta tam, kad būtų sumažintas vitamino A deficitas. (NewScientist)