„Snore“ įšalę valstybės pinigai jau palaidoti

Bankrutavusiame „Snoro“ banke pinigus praradę privatūs indėlininkai ir kreditoriai buriasi į asociacijas ir drauge bando siekti nuostolių kompensavimo. Tik dėl valstybės pinigų niekam galvos jau nebeskauda - nei juos praradusioms valdiškoms įmonėms, nei politikams. Kam vargti, jei viską galima nurašyti į nuostolius.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija spaudžia Kreditorių komitetą ir banko bankroto administratorių Nilą Kuperį (Neil Cooper) reikalauti finansinės atsakomybės iš audito kompanijos „Ernst & Young Baltic“, kurią teismas neskundžiama nutartimi dar šių metų balandį pripažino netinkamai atlikus „Snoro“ banko 2010 m. finansinių ataskaitų auditą. Teigiama, kad pagražintų auditorių išvadų suklaidintos įmonės ir gyventojai, patikėję „Snorui“ savo pinigus, prarado šimtus milijonų litų, kurių greičiausiai neatgaus, nes bankrutavusiame banke žioji didesnė nei 3 mlrd. litų skylė.

Asociacijos nariai grasina teikti „Ernst & Young Baltic“ 0,5 mlrd. litų ieškinį patirtai žalai atlyginti, jei N.Kuperis to daryti nesiteiks. O šimtus milijonų litų „Snore“ praradusios valstybės įmonės galimybių reikalauti žalos atlyginimo nė neieško.

Nurašė į nuostolius

Valstybės valdomų įmonių 2012 m. veiklos apžvalgoje Ūkio ministerija pranešė, kad stambiausios jų suformavo 181,5 mln. litų atidėjimus beviltiškoms skoloms.

Daugiausia valstybės lėšų „Snore“ prarado Ignalinos atominė elektrinė. Indėlių sumą, siekusią 89,9 mln. litų, įmonė nuvertino 74,9 mln. litų, o likusius 15 mln. litų tikisi atgauti likviduojant „Snorą“.

Apie 10 mln. litų „Snore“ praradęs Registrų centras šias lėšas jau nurašė. Įmonės atstovas spaudai Aidas Petrošius aiškino, kad valstybės įmonė, kaip kreditorius, yra pareiškusi pretenzijas bankrutavusiam bankui „Snoras“ įstatymų numatyta tvarka.

„Kaip ir kiti bankrutavusio banko kreditoriai laukiame, kada bus parduotas banko turtas ir bus atkurta bent dalis prarastų lėšų“, - teigė Registrų centro atstovas.

Pasak jo, galimybės prisiteisti įmonės patirtą žalą iš bankrutavusio banko finansinių ataskaitų auditą netinkamai atlikusios audito bendrovės Registrų centras dar nesvarstė, tačiau jei tokios iniciatyvos kas nors imtųsi, įmonė svarstytų galimybę prie jos prisidėti.

Į nuostolius nurašyti ir 29,9 mln. litų, kurių „Snore“ neteko Generalinės miškų urėdijos valdomos miškų urėdijos.

„Vakaro žinių“ kalbinamas Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus paaiškino, kad buhalteriškai „Snore“ prašapę šios urėdijos 3 mln. litų kaip netektys sudėta į įmonės sąnaudas ir suskaičiuotas nuostolis.

„Kaip įmonės vadovas aš jau palaidojęs tuos pinigus, - atsidūsta urėdas, o paklaustas, ar jaučiasi padaręs viską, kad bent dalis būtų sugrąžinta, net pykteli. - Aš negaliu nieko daryti - visas teises įgijęs ir visų kreditorių vardu veikia kreditorių komitetas, kuris buvo išrinktas per sporto arenoje surengtą farsą. Kaip gali valstybinė įmonė ką nors skųsti, jei viršūnėlėse viskas jau sudėliota! O svertų pastatyti valstybės įmonę į vietą yra labai daug.“

Kieno darže pupos?

Ar neskauda galvos dėl miškų urėdijose į nuostolius nurašomų „Snoro“ banke įšalusių milijonų, „Vakaro žinios“ teiravosi ir naujojo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko.

„Sakoma, savi marškiniai arčiau kūno, tai nuosavus pinigėlius praradus galbūt labiau skaudėtų negu valstybės. Bet man toks požiūris labai nepatinka, - tvirtino ministras. - Mano galva, visi turėtų atsakyti už tai, kas nuo jų priklauso, pradedant „Ernst & Young Baltic“. Jeigu auditoriai teikė išvadas, kad bankas nekelia rizikos, paprastai tariant, apgavo, nežinau, ar tai vien reputacijos klausimas. Tai, liaudiškai sakant, nebiedna kompanija, ir manau, tikrai nuostolius patyrusios institucijos galėtų atkreipti į tai dėmesį.“

Paklaustas, ką asmeniškai padarė ar ketina daryti, laikydamasis tokios pozicijos, ministras akimirką sudvejojo: „Sutinku, reikia pasvarstyti šią galimybę. Bet tuoj sakys „labas, atsibudote, traukinys seniai nuvažiavęs“! Mano galva, iš karto turėjo būti padaryti tie žingsniai, o dabar net nežinau, ar teisiškai dar įmanoma (kelti žalos atlyginimo klausimą bendrovei „Ernst & Young Baltic“ - red. past.). Pasidomėsiu, paprašysiu teisininkų patarimo.“

Vis dėlto, K.Trečioko įsitikinimu, „Snoro“ banke prarastais valstybės pinigais aktyviausiai turėtų rūpintis Finansų ministerija ir Lietuvos bankas.

„Kai kas nors užterš upelį, man finansų ministras nepatars, o tik pasakys, kad nuostolių padengti iš valstybės pinigų nesitikėčiau. O kai finansų sistemoje vyksta tarša, reikėtų, kad tuo labiau domėtųsi atsakingi už finansų sistemą“, - ministro manymu, kiekvienas turėtų rūpintis savo daržo pupomis.

Beviltiškos skolos

Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferoje esanti akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ „Snoro“ banke neteko 15 mln. litų, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas - 17 mln. litų.

Buvęs uosto direkcijos vadovas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas nesiėmė spręsti, kas dėl to labiau kaltas - klaidinančias audito išvadas pateikusi „Ernst & Young Baltic“, ar Lietuvos bankas, kuris kaip priežiūros institucija turėjo remtis auditorių išvada.

„Prieš įsūdant 17 mln. litų į „Snoro“ banko indėlio sertifikatą, nebuvo jokių abejonių dėl banko likvidumo ar jo finansinių problemų“, - teigė E.Gentvilas ir akcentavo, kad, jo nuomone, garsiu titulu besidangstanti tarptautinė kompanija „Snoro“ banke savo darbo neatliko, kaip pridera.

Paklaustas, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant atgauti pinigus, E.Gentvilas atsakė, kad jam vadovaujant uosto direkcija kreipėsi dėl įmonės pripažinimo banko kreditoriais ir tai jau įvykęs faktas.

„Įmonės buhalterijoje „Snore“ įšalęs indėlio sertifikatas už 17 mln. litų buvo fiksuotas kaip atidėjiniai beviltiškoms skoloms. O matant, kaip vyksta banko turto pardavimas, vilties ką nors atgauti nedaug“, - apgailestavo Seimo narys.

Aiškinsis po atostogų

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius stebėjosi, kaip „Snore“ įšalusios lėšos gali būti nurašomos, kai banko bankroto procesas dar nepasibaigęs.

„Nesvarbu, kurioje įmonės buhalterijos eilutėje tos lėšos bus atspindėtos, bet principas tas, kad kol bankas nelikviduotas, tam tikra viltis atgauti bent dalį tų lėšų yra, ir manau, tam turi būti išnaudotos visos teisinės galimybės. Kai grįšiu iš atostogų, būtinai paraginsiu mūsų įmones tai padaryti“, - žadėjo ministras.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. irgi pasinaudojo teisine galimybe ir apskundė teismo sprendimą, kuriuo „Snoro“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas užsienietis N.Kuperis. Tačiau iš tuometės Susisiekimo ministerijos vadovybės pasipylė žaibai su perkūnijomis, kad įmonė kaišo pagalius į ratus bankroto procesui, ir „Lietuvos geležinkeliai“ savo apeliaciją atsiėmė.

Ar ir šįkart nesusiklostė panaši situacija, kai institucijos, patikėjusios „Ernst & Young Baltic“ nudailintu „Snoro“ paveikslu ir praganiusios dešimtis milijonų litų valstybės lėšų, be komandos iš viršaus nedrįsta reikšti pretenzijų netinkamai darbą atlikusiems auditoriams?

„Nemanau, kad čia egzistuoja kažkokia baimė. Nors „Ernst & Young Baltic“ didelė kompanija, bet tikrai ne vienintelė, Lietuvoje yra ir kitų audito kompanijų, taip pat ir konsultacijas teikiančių profesionalų. Čia tikrai nematau problemos“, - drąsinosi ministras.

Gali būti per brangu

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigos „Snoro“ banke įvairiomis formomis laikė 32 mln. litų. Indėlių draudimo fondui išmokėjus maksimalias draudžiamąsias sumas, gydymo įstaigų nuostoliai siekia apie 14 mln. litų.

Susitikusi su Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais, ministrė Rimantė Šalaševičiūtė išsiaiškino, kad maždaug pusė jų patirtų nuostolių yra dėl „Snoro“ bankroto.

Ministrė teigė dar negirdėjusi, kad grupė „Snoro“ kreditorių ketina inicijuoti ieškinį audito bendrovei, kuri piešė banką vien gražiomis spalvomis. Nuostolių mažinimo priemonių plane, kurį pateikė nuo banko bankroto nukentėjusios įstaigos, nėra numatyta reikalauti kompensacijų iš „Ernst & Young Baltic“ dėl klaidinamų „Snoro“ audito išvadų.

„Tai apsvarstysime vadovybės pasitarime. Mano nuomone, reikia mėginti mažinti įstaigų patirtus nuostolius visais įmanomais būdais. Jeigu yra galimybė, mėginti prisidėti prie tų, kurie ieško žalos atlyginimo. Tik reikia pasverti finansines galimybes, ar sąnaudos advokatų paslaugoms nebus didesnės už pinigų sumą, kurią yra tikimybė išsiieškoti“, - svarstė teisininkės išsilavinimą turinti R.Šalaševičiūtė.
 

Danas Arlauskas, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidentas:

Labai tikėjomės, kad Lietuvos bankas arba Finansų ministerija imsis priemonių išieškoti iš kompanijos „Ernst & Young Baltic“ žalą, patirtą dėl, kaip manome, nekvalifikuotai atlikto „Snoro“ banko audito. Kalbų buvo daug, bet nė vieno realaus žingsnio. Jeigu ir bankroto administratorius N.Kuperis nieko nereikalaus, imsimės iniciatyvos patys. Manome, kad bent 0,5 mlrd. litų žalos atlyginimo kompanija gali išmokėti. Tokioms kompanijoms privaloma draustis, ir jei „Ernst & Young Baltic“ būtų pripažinta kalta, draudimas padengtų priteistas sumas. 

O valstybės įmonės laukia, kol kažkas parodys iniciatyvą? Mane tai šokiruoja. Visiškas dugnas! Manau, kad jeigu tie milžiniški nuostoliai iš tiesų kirstų per kišenes tų įmonių vadovams, kalba būtų visai kita. Bet jei vadovų atlyginimai nė kiek nenukentėjo, kai dešimtys milijonų litų sudegė „Snore“, kam čia vargintis. Tada galima ir palaukti.

www.respublika.lt

Susiję:

STT atviru tekstu sako, kad jai neįdomūs kvaili „Snoro“ kreditoriai