„Socialistinė“ konferencija „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“

Spalio 16 d., trečiadienį, 10 val. Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) vyks konferencija „Lietuvos  kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“, kurioje bus nagrinėjamos opiausios kultūros problemos.

Konferenciją organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė ir Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos Respublikos trišale taryba ir Seimo socialdemokratų partijos frakcija.

Konferencijos programa.

lrs.lt inf.

Tikra socialistinė konferencija, kurią organizuoja LSDP narė Orinta Leiputė, pamėgins spręsti kultūros politikos klausimus. Iš pateiktos dienotvarkės matyti, jog šią konferenciją stipriais pečiais palaikys LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, LRS Žmogaus teisių komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Kažkodėl visoje konferencijoje išskirtas vienas – socialdemokratų – požiūris į kultūros problemas, kurias aptars minėtoji Šalaševičiūtė ir viso renginio organizatorė Leiputė. O gaila. Visiems Lietuvos gyventojams būtų labai įdomus ir kitoks kultūros matymas. Kaip kultūra atrodo konservatorių akimis? O kokia ji liberalų matymu? Kokią gi kultūrą savo vizijose regi žalieji? Ir kaip ji turėtų gyvuoti metus lenkų kortą bei kozirį? Žodžiu, nelemta šį kartą apie tai išgirsti, nors dirbančiųjų lūkesčius, matyt, išsakys ir Lietuvos Respublikos Trišalė taryba, ir kultūros darbininkams atstovaujantis darbietis Šarūnas Birutis.

Pagal pranešėjų numatytas temas vėl bus mėginama atsakyti į painiausius klausimus: kas yra regioninė dimensija, kokia muziejų veiklos teorija ir praktika, kokie galimi atlygio scenarijai (!), kaip gali atrodyti bibliotekų proveržis. Lietuvos piliečiams tai itin opūs ir labai įdomūs klausimai, todėl visi nekantriai lauks tribūnoje šių paslapčių atskleidėjų bei jų unikalių teiginių.

Tačiau ekspertai.eu iki šiol lieka neaiškus vienas vienintelis klausimas: o kas gi yra kultūros darbuotojas? Pagal numatomus pranešimus galima būtų spėti, kad tai – muziejininkai, bibliotekininkai, kultūros centrų atstovai. Tai patvirtintų ir ypač unikalus Kultūros savivaldos kanclerės pranešimas apie kultūros darbuotojų įvertinimo strategiją – veiklos ir atlygio scenarijus. Mes suprantame, kad Lietuvos kultūrą kuria įstaigų direktoriai, vadybininkai, eiliniai tarnautojai, savivaldos atstovai bei kiti biudžetininkai. Gryniausia tiesa. Kultūra yra ne kas kita kaip kultūringas kultūringų tarnautojų tarnavimas, už kurį iki šiol niekas padoriai ir kultūringai neatlygina. Argi galėtų būti kitoks scenarijus, nei „kokia kultūrinė veiklelė, tokia ir kriterinė algelė“.

Bet kas gi tuomet yra menininkas? Kas yra kompozitorius? Kas yra dailininkas? Kas yra režisierius, aktorius? O kas čia toks – rašytojas? Jie juk ne darbuotojai. Jie niekaip netinka nei muziejų veiklai, nei bibliotekininkų darbo valandų apskaičiavimo indeksams... Ir apskritai, ką jie turi bendra su kultūra? Su socdeminėm nuostatom apie dorą darbą ir padorų atlygį? Kokia galėtų būti jų įvertinimo strategija ir atlygio scenarijus? Labai, labai įdomu, ką apie tai pasakys Žmogaus teisių komiteto atstovė...