Afrikos kryžkelės. Pažangių permainų viltys

Zanzibaro sala-vienas iš pagrindinių Afrikos simbolių. sala priklauso Tanzanijai

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įvairius informacinius pranešimus apie Afriką. Kaip gi atsitiko, kad žemynas palaipsniui jau kyla iš skurdo liūno, kad švietimo ir mokslo plėtra vis labiau akivaizdi? Afrika- tai didžiulis žemynas ir įvairių šio žemyno valstybių būklė smarkiai skirtinga. Verta pažvelgti į Afrikos raidos vingius.

XX amžiaus pirmoje pusėje faktiškai visa Afrika buvo kelių Europos valstybių kolonijos. Didžiulės permainos įvyko 1960-1975 metais, tuomet visos žemyno šalis tapo nepriklausomos. Ir tose kovos už nepriklausomybę bei to statuso įtvirtinimo procesuose itin ryškus buvo Tarybų Sajungos vaidmuo. Daugelio įvairių valstybių lyderių įgijo ir išlaikė įtaką būtent remdamiesi TSRS ir Kubos pagalba.

Tais laikais Maskvoje įkurtas ir Patriko Lumumbos vardo Tautų draugystės universitetas-tai įvyko 1961 metų vasario mėnesį. Jame mokėsi labai daug studentų iš Afrikos( 1980 metais buvo tokie duomenys-virš 60 procentų studentų buvo iš Afrikos kraštų). 1992 metais iš pavadinimo pašalintas Patriko Lumumbos vardas. Tačiau visai neseniai-šių metų gegužės 22 dieną universitetui vėl gražintas P. Lumumbos vardas. Tai gera žinia, nes Lumumba buvo tikras didvyris, aktyviai kovojęs už Kongo nepriklausomybę ir 1961 metų pradžioje nužudytas vietinių išdavikų ir belgų grupuočių suregzto sąmokslo dėka.

Atgimstanti Afrika

Kas gi keičiasi Afrikoje pastaruoju metu? Kodėl jau galima suabejoti mitu apie ,,atsilikusią Afriką” ? Tenka pripažinti: Afrikos šalių vaidmuo jau gerokai svarbesnis, nei kadaise. Aišku didžiosios valstybės irgi stengiasi išlaikyti savo įtaką šiame žemyne. Didelę įtaką Afrikoje vi dar turi kadaise dominavusios šalys: tai Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV.

Afrikos žemyne jaučiama ir Rusijos įtaka. Jau daugiau nei du dešimtmečius vystoma aktyvi bendravimo su šio žemyno šalimis strategija. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas periodiškai vyksta į keliones po Afriką, tai jau tapo tradicija. Šiais metais S. Lavrovas aplankė Etiopiją, Ugandą, Kenija, Malį, Mauritaniją, Burundį, Mozambiką, Angolą ir dar keletą kitų Afrikos kraštų.

Dar nuo tarybinių laikų buvo užmegzti glaudūs ryšiai su Tanzanija, Angola, Mozambiku, Madagaskaru ir dar visa eile Afrikos valstybių.

Ryšiai tarp Rusijos bei Tanzanijos ir Mozambiko: sėkmingo tarptautinio dialogo pavyzdžiai

Glaudūs ir sėkmingi santykiai klostosi tarp Rusijos ir Tanzanijos. Dar Tarybų Sąjungos laikais užsimezgę glaudūs ryšiai išliko iki šių dienų. Stabilumą Tanzanijoje užtikrina kairiosios partijos Čama Ča Mapinduzi valdymas. Ši partija įkurta 1977 metais, ir nuo tol iki šių dienų išlieka valdančiąja. Šalyje su didele pagarba atsiliepiama apie pirmąjį prezidentą Julijų Nererę, kuris buvo šiame poste 1964-1985 metais, ir daug prisidėjo prie stabilumo šalyje įtvirtinimo.

Tanzanijos-Rusijos prekybiniai ryšiai per pastarąjį dešimtmetį vis labiau auga. Importo sraute iš Tanzanijos į Rusiją dominuoja: 73 procentai tabako gaminiai, 23,6-kava ir arbata, 3, 4 -vaisiai. Iš Rusijos į Tanzaniją gabenamas popierius, kartonas, trąšos, įvairūs metalo gaminiai.

Taip pat gan sėkmingi santykiai klostosi tarp Rusijos ir Mozambiko. Ir šioje šalyje stabilumą užtikrina valdančioji kairioji partija FRELIMO. Ji įkurta Tanzanijoje dar 1962 metų birželio mėnesį, o nuo 1975 metų, kai Mozambikas įgijo nepriklausomybę, tapo valdančiąja partija. Šalies prezidentu tapo FRELIMO lyderis Samora Mašelas. Jis buvo itin populiarus visoje Afrikoje, valdė Mozambiką iki netikėtos žūties lėktuvo katastrofoje 1986 metų pabaigoje.
Dabartinis Mozambiko prezidentas Filipas Niusis dar 1980-1984 metais mokėsi tuometinėje Čekoslovakijoje, o vėliau atvykdavo į įvairius kursus į Tarybų Sąjungą. Šalies prezidento postą F. Niusis užima nuo 2015 metų, ir nepaisant įvairių problemų, laikosi tvirtos politinės krypties, ir vykdo ekonominio savarankiškumo programą. Mozambike išgaunama daug anglies, aliuminio, bei kitų naudingujų iškasenų, o žemės ūkyje dominuoja medvilnės ir arbatos plantacijos, auginama ir nemažai citrusinių vaisių bei kokosų.

Didžiausia Afrikos šalis Nigerija(210 milijonų gyventojų) palaiko glaudžius ryšius su JAV, tačiau ir su Rusija klostosi gan sėkmingi ir pragmatiški ryšiai.Tie ryšiai stiprėja nuo 2000 metų, Rusijos diplomatai periodiškai lankosi šioje šalyje, o 2019 metų spalį Rusijoje lankėsi ir su šalies vadovais bendravo tuometinis Nigerijos prezidentas Muchamedas Bucharis. Jis priklauso 2013 metais įkurtai kairiajai Pažangos kongreso partijai. Šios partijos atstovas, M. Buchario įpėdinis Bola Tinubu šių metų gegužę buvo išrinktas nauju Nigerijos prezidentu.

Artimu laiku vyks susirinkimas Rusija-Afrika

Jau artimu laiku, liepos 27-28 dienomis, Peterburge vyks Ekonominis ir humanitarinis samitas Rusija-Afrika. Tai bus jau antrasis tokio lygio tarptautinis forumas, pirmasis vyko 2019 metais. Į jį atvyks faktiškai visų Afrikos kraštų lyderiai, politikai, įvairių fondų vadovai, ekonomistai, žurnalistai. Samito pagrindiniai tikslai-sukurti prielaidas dar glaudesniems ryšiams tarp įvairių Afrikos šalių ir Rusijos, vykdyti ekonomines bei kultūrines programas. Vyks ne tik oficialūs posėdžiai, tačiau ir parodos , koncertai bei kiti kultūriniai renginiai. Artėjantis samitas kelia didelį susidomėjimą tiek Rusijoje, tiek Afrikoje, tiek Europos kraštuose.

Lietuva ir Afrika. Kokios ateities perspektyvos?

Publicistas Henrikas Juodiška: „Lietuvoje retai prisimenama Afriką. Kodėl? Gal ir verta domėtis Afrika, o ne keikti kinus, juk iš tokių cirkų jau juokiasi žmonės. Dar tarybiniais laikais tekdavo vykti į Rusiją. Ten sutikdavau ir afrikiečius, beveik visi jie buvo draugiški, imlūs žmonės. Jie ten mokėsi, dirbo, vėliau daug jų grižo į namus ir dirbo savo savo šalių labui. Dabar kiek žinau, Afrikoje daug permainų. Manau Lietuvoje verta svarstyti, kokios strategijos turime laikytis Afrikos atžvilgiu.“

Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Dabarties Lietuvoje užmiršta ne tik gerovės valstybės idėja. Iš esmės užmiršta ir Afrika. O juk verta pasvarstyti-gal galime konkrečiai bendrauti su šio žemyno šalimis? Kas liečia žemyno istoriją, tai tikrai puikūs Afrikos didvyrių Patriko Lumumbos, Nelsono Mandelos, Samoros Mašelo ir kitų jų bendražygių pavyzdžiai. Ir įvairiose švietimo programose jaunimui verta susipažinti su jų veikla.

Be to, manau: gal nereikia tuščiai švaistyti jėgų sinofobijai (jau kelis metus vystoma keista grūmojimų Kinijai kryptis), o vietoj to pasirinkti nuosaikią pagalbos Afrikai kryptį. Būtent normalios nuosaikios pagalbos, pagal galimybes padėti keletui šalių (galimai Alžyrui, Tanzanijai, Mozambikui).“