|
Ne visada Rūta Grinevičiūtė (Janutienė) gaudavo nykius užsakymus. PRIMINSIU 2005-08-09d. jos rašinį
COPY: "Viktoras Uspaskichas paguodė bendrapartiečius, kad Darbo partijos reitingai krenta “ne dėl mūsų kaltės”. Prisišnekės tas V. Uspaskichas… Po šito pareiškimo reitingas ir dar kris. Juk kas yra reitingas? Tai visuomenės nuomonės tyrėjų pareiškimas, kad mes visi, t.y. tauta, turim kažkokią nuomonę, o šiuo konkrečiu atveju, – kad mūsų nuomonė apie V. Uspaskichą ir Darbo partiją suprastėjo (kol kas atidėkime ginčą apie tai, kas ir kokius reitingus perka ir už kiek).
(...) Pareikšdamas, kad mūsų nuomonė pasikeitė “ne dėl mūsų kaltės”, V. Uspaskichas padarė dvi klaidas. Pirma, jis pasidalino savo kalte su niekuo dėtais darbiečiais. Juk skandaluose iš 14 000 deklaruotų Darbo partijos narių verda jis vienas (na, dar Antanas Bosas, tik ant mažesnės ugnies), taigi į save kreiptis “mes” yra įžūlu, o šiuo atveju – ir nedora. Antra bėda su tuo pareiškimu yra ta, kad juo teigiama, esą mūsų, tautos, nuomonė yra sumanipuliuota, t.y. mums buvo pateikti klaidinantys faktai, įaudrintos emocijos ir todėl mes nustojome V. Uspaskichą laikyti tinkamu politiku.
Tai jau – įžeidimas. Žmonės savo nuomonę laiko labai intymiu ir tvirtais įrodymais pagrįstu dalyku. Galiu pateikti vienos buvusios V. Uspaskicho rinkėjos vertinimą: “Pasižiūrėk tu į jį – jis juk meluoja! Akys laksto, į kamerą žiūrėti negali…”
Atrodo, kas čia tokio? Nepažiūrėjo į akis!.. Tačiau taip mes žmonės padaryti, kad Andrius Kubilius mums neįrodys, jog Viktoras blogas, tačiau pats Viktoras – gali. Daugiau nei pusę įrodymų apie tai, kas geras, o kas – blogas, mes surenkame ne iš tekstų, kuriuos sako vieni ir kiti, bet iš visokiausių “periferinių” šaltinių: kaip žmogus kalbėdamas žiūri, muistosi, prakaituoja, trukčioja, mekena ir t.t. Todėl jeigu nesugebi išstenėti tiesos, reikia mokytis meluoti žiūrint tiesiai į akis ir nepainiojant argumentų!
Darbo partijos reitingai nusmuko ne todėl, kad V. Uspaskichas neišmoko ekonomikos bakalauro kurso Plechanovo institute Maskvoje (atlaidūs rinkėjai beraštystę politikams linkę dovanoti), o todėl, kad buvo nuspręsta, jog jis melavo. Tai reiškia mažiausiai tris dalykus. Pirma, V. Uspaskichas yra bailys (juk melas yra baimė pripažinti tiesą). Antra, jis gali pameluoti ir dar kartą. Trečia, jis melavo praeityje.
Manau, komentaras įžeidžiantis
Pikasas2 tęsinys 2013-07-13 10:28 IP:78.62.86.131
Melavo, kai žadėjo savo vienetukų programą, melavo, kai tikino galįs atsisakyti asmeninių interesų. Melavo, kad gali būti politikas, t.y. kitų – mano, tavo, Bronislovo Lubio ir t.t. (o ne savo) – interesų derintojas. Ir dar melavo, kad gali išspręsti problemas, kuriomis spekuliavo rinkimų metu, – skurdo problemas. Skandalai, kuriais V. Uspaskichą mėgino politikos “seniai”, tebuvo pratybos, kurių metu naujas žaidėjas turi įrodyti, kad jis gali ne tik būti valdžioje, bet ir tesėti pažadus. Darbo partijos lyderis susimovė, ir visas jo kortų namelis (kuriame galėjo būti ir vienas kitas atsitiktinai geras darbas, t.y. darbas mūsų naudai, o ne sau) ėmė byrėti.
Dabar jis sako, kad reikia dirbti, ir reitingas ims kilti. Be abejo. Tačiau ką ir kaip dirbti, jei Darbo partija yra supančiota savo lyderio užkulisinių susitarimų? Algirdui Brazauskui pažadėta, kad seiminiai darbiečiai bus klusni balsavimo mašina. Už tai, įtikima, V. Uspaskichui bus leista pasiganyti po valstybinius energetinius projektus – “Mažeikių naftos” perpardavimas ir pan.
Todėl, kai tik kuris nors darbietis Seime sugalvos dirbti “pagal sąžinę”, bet prieš plauką socdemams, iškart jam bus paaiškinta, kad taip negalima. Panašiai, kaip dėl to beprecedentinio pinigų atėmimo iš savivaldybių, kai darbiečiai ir valstiečiai purkštavo tol, kol A. Brazauskas netreptelėjo kojele…
Taigi nekils tas reitingas. Tiksliau, kils, bet ne Darbo partijos, o socialdemokratų, nes jie turi realią valdžią ir ja naudojasi. O kai meluoja, tai nė vienas šuo nesuloja."
|