A. Landsbergienei jos nuolatinė verslų reklama mokesčių mokėtojų išlaikomame LRT nekainuoja nė cento

trypia apie jas velniai

FUI kaip baisu jas žiūrėti ,,, jau nekalbu kad dulkinti .....

O kas nors suimąsto, kuo skiriasi Monikutė, nuo Austutės... ? Juk iš esmės, niekuo. Abi jos maitinasi iš to pačio bliūdo. O tą bliūdą, pildo ta pati dosni ranka. Tik viena organizuoja smegenų performatavimą suaugusiųjų auditorijai, o kita užsiima jaunos asmenybės "teisingu" formavimu. Toks ir skirtumas...

O nerašo LR agitpromas, kaip Austėja budama vyresnė, gabriuka dar nepilnameti įsitempė į lova. Kaip be suksi pagal įstatymą tai pedofilija.

Dosniosios Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės per lrt.lt transliuojama A. Landsbergienes verslų reklama yra tikras yrodymas kam is tikruju buvo reikalinga sausio 13 ir jos aukos. P.S. Ziurint ir ypac klausant, apima stiprus jausmas, kad 2020ji yra visai ne vienos(kaip mano naivus kinieciai) o kaip min. dvieju ir labai gerai ymitusiu žiurkiu metai.

=ydelkos.

tas dvi su nezabutkėm nemalonu žiūrėti. Šlykščios veidais ir darbais.

Dabar globalizmas su sienomis tvarkosi, griaudamas jas iš vidaus, atimdamas darbą, nuvertindamas žemę, nacionalinę kalbą ir kultūrą. Paskelbdamas žemę (ir jau kėsinasi į miškus) tarptautinio aukciono objektu. Ir sakoma: žemės neišvešime, nesijaudinkite, pavadinimas jos liks. Pasiimsime, iš po jūsų kojų, kad nemindytumėte. O šiaip – vardas gražus: „Lietuva“. Tegul lieka, kaip ir “Prūsija”. Kurį laiką. Prasidėjo paskutinis tragedijos “Lietuvio išvijimo iš namų” aktas? Čia prieina Kindziulis ir klausia: “Palaukite, lietuviai, o kuo mes – ne Izraelis? Argi mūsų žemė mažiau šventa? Nebekovosime?” Tarsi nebūtų buvę baudžiavos? Tada žemė buvo po kojomis, bet ne sava. O kas buvo vėliau? Kiek okupacijų! Ir už Vilnių bei jo žemes teko kraują lieti - ėjome ir liejome. Globalizmas dar nedrįsta sakyti, kad atims ir kapines. Gyventi žemės nebeturėsime, bet mirti dar leis. Kažkur, kurį laiką. O žemė brangs visur. Ypač brangi taps Lietuva, kai joje nebeliks lietuvių. Ką 50 m. ir siekė įrodyti Kremlius, bet jam nepavyko – lietuvių iki 1990 padaugėjo 1 mln. Nuo 1990 ki 2010 – sumažėjo beveik 1 mln. Ko nesugebėjo komunistai, patys su ES pagalba padarėme… Mokytoja iš Suvalkijos rašo: „ Iš mūsų Sūduvos mokyklų nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. su tėvais emigravo 1115 mokinių“.Globalizmas - kaip okupantas. Nereikia būti nei sociologu, nei pranašu – aišku, ką liudija šie skaičiai. Siaubą jie liudija. Gi, liberalaus pasaulio abėcėlė ramina: žmogus – laisvas paukštis, skrenda kur nori. Negalima jam užginti. Žmogus – tai paukštis? Netiesa, nes paukštis puikiai žino, kur jo tėvynė, kur jis lizdą turi sukti, kur gyventi, kur skristi ir grįžti. Jį žemė valdo. Dabartinis lietuvių bėgimas iš Lietuvos sako: mūsų žemė mūsų nebevaldo. Žmogus nebežino, kur jis gyvena. 4000 m. baltai žinojo, kabinosi į savo žemę, kūrė kultūrą, miestus ir valstybes. Dėl šios žemės pralietos marios kraujo, čia sulaidoti savi. Čia šaknys. Ir ūmai, per kažkokius 20-30 metų, nieko nebelieka? Žemės balsas nutilo? Kaip visa tai pavadinti? Liežuvis neapsiverčia. „Globalizmas“ – pasako kompiuteris ir nusiraugsi. Jeigu jau suvalkiečiui, stipriausiam žemės lietuviui, žemė nebėra „maitintoja“ – tai kas ji? Jeigu aukštaičiui žemė nebe „dainuojanti“ – tai kas? Vadinasi, po kojomis „deganti“ žemė, kaip ją II pasaulinio karo metais pavadino rašytojas. Žemė – kiekvienos tautos, kiekvienos šeimos, kiekvieno žmogaus turtas. „Ar buvo kada kitaip?“ – klausia Kindziulis ir net primena: „Net kolūkių laikais!“ Ir tada, ypač paskutiniais metais, žemė vis geriau buvo dirbama, vis reikalingesnė derliui ir gyvuliui. Žemė visuomet buvo turtas! Visuomet. Iki atėjo maras – globalizmas. Ir kada jis atėjo? Su laisve. Nebereikia nieko. Toks tas naujas okupantas.