A. Merkel kritikuoja Rusijos spaudimą Ukrainai ir Moldovai. Rusija tai vadina „įžūliu spaudimu“ (papildyta)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo Rusiją netrukdyti Ukrainos ar Moldovos suartėjimui su Europos Sąjunga, praneša agentūra „Reuters“.

„Šalys pačios priima sprendimus. Trečiųjų veto teisės negali būti“, – pareiškė ji pirmadienį Bundestage kalbėdama apie ES Rytų partnerystę. A. Merkel priminė Maskvai, kad nesikišimo principas yra ir Rusijos pasirašytos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) chartijos dalis. Ji teigė ne kartą tikinusi Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad stipresni ES ryšiai su tokiomis šalimis kaip Ukraina, Moldova ar Gruzija nėra nukreipti prieš Rusiją.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais šioms šalims buvo daromas didžiulis spaudimas, kalbėjo kanclerė. Armėnija netgi atsisakė pasirašyti susitarimą su ES ir vietoj to pasirinko Rusijos muitų sąjungą su Baltarusija ir Kazachstanu. ES esą turi priešintis tokiam spaudimui.

Pasak A. Merkel, neabejojama, kad ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime bus pasirašytos asociacijos sutartys su Moldova ir Gruzija. Tačiau ji įspėjo Ukrainą. „Kol kas sunku pasakyti, ar Ukraina pasirengusi įvykdyti sąlygas galimam sutarties pasirašymui“, – teigė A. Merkel. Tačiau ji tik netiesiogiai paminėjo reikalavimą Kijevui paleisti kalinamą opozicijos lyderę Juliją Tymošenko. Kanclerė paragino Ukrainą imtis „patikimų žingsnių“, kad neliktų politiškai motyvuoto „selektyvaus teisingumo“.

***

Analitikai kritikuoja Vokietijos poziciją Ukrainos atžvilgiu

Po to, kai Angela Merkel užsitikrino dar vieną kadenciją Vokietijos kanclerės poste, Vokietijos politikai ėmė laisviau kritikuoti Berlyno poziciją dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties, praneša „EurActive“.

Ukraina šį mėnesį per Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje turėtų pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Vis dėlto sutarties baigtis dar neaiški. Diplomatai ne kartą pabrėžė, kad ES valstybės yra susiskirsčiusios pagal du „kraštutinumus“. Lietuva, Lenkija ir Estija sako, kad Ukrainos ateities santykiai su ES neturėtų priklausyti nuo vienos moters – buvusios premjerės Julijos Tymošenko – likimo. Tuo tarpu Vokietija kelia kalinamos J. Tymošenko likimą kaip pagrindinę Asociacijos sutarties pasirašymo sąlygą. Lemiamas Rytų partnerystės susitikimas vyks lapkričio 28–29 dienomis.

Oficialiai Berlynas tikisi, kad susitarimą pasirašyti pavyks. A. Merkel pirmadienį sakė, kad Ukraina turi imtis „patikimų žingsnių“, kad sutartis būtų pasirašyta, ir tik netiesiogiai užsiminė, kad reikia išlaisvinti J. Tymošenko.

Užsienio politikos ekspertas, Vokietijos Bundestago ir A. Merkel partijos narys Karlas Georgas Wellmannas sakė, kad strateginiai debatai dėl Rytų partnerystės susitikimo baigties primena šaltojo karo mentalitetą. Anot K. G. Wellmanno, pagrindinis debatų klausimas, kas laimės kokį trofėjų. Taigi Armėnija, kuri atsisakė ES integracijos planų ir pasirinko Rusijos muitų sąjungą, būtų Rusijos trofėjus, o Ukraina – ES trofėjus.

K. G. Wellmannui pritaria Günteris Verheugenas, kuris nuo 1999 iki 2004 metų buvo Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už ES plėtrą. Jis sakė, kad ES ir Rusija kovoja dėl Ukrainos kaip dėl karo trofėjaus. Anot G. Verheugeno, toks požiūris yra klaidingas.

„Turėtų būti laikomasi principo, kad ši šalis, kuri yra suvereni, visiškai laisvai sprendžia savo ateitį. Aš manau, kad šis sprendimas jau buvo priimtas. Nė kiek neabejoju, kad Ukrainos parlamentas ir vyriausybė yra pasiryžę rinktis kelią į Europos Sąjungą“, – sakė G. Verheugenas.

K. G. Wellmannas taip pat teigė, kad ES ir Ukraina yra susidariusios klaidingas nuomones apie J. Tymošenko bylą. Anot jo, Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius labai klysta manydamas, kad jo šalis pasirašys Asociacijos sutartį, net jei J. Tymošenko liks kalėjime, nes tai Briuseliui strategiškai naudinga. Be to, K. G. Wellmannas perspėja, kad ES įsivaizdavimas, jog įvyks stebuklas ir V. Janukovyčius staiga per susitikimą Vilniuje išlaisvins savo oponentę, taip pat gali būti kvailas.

***

Rusija kritikuoja ES spaudimą Rytų partnerystės šalims

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo Europos Sąjungos (ES) spaudimą Rytų partnerystės šalims. Bendrija „įžūliu spaudimu“ esą verčia jas rinktis tarp santykių su Rusija ir integracijos į Europą, praneša agentūra „RIA Novosti“.

Kartu S. Lavrovas paneigė, kad pati Maskva spaudžia šalis. „Mes niekam nedarome spaudimo. Tai suverenus kiekvienos valstybės sprendimas“, – sakė jis. Rusijos poziciją Ukrainos atžvilgiu ministras pavadino „garbinga ir kolegialia“.

ES jau kuris laikas kaltina Rusiją dėl Ukrainai tiekiamų dujų, kaip politinio ginklo, naudojimo. Spalio pabaigoje Rusijos grasinimai nubausti Ukrainą dėl skolų sukėlė ginčą su ES.

Kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame ES viršūnių susitikime Bendrija nori pasirašyti su Ukraina Asociacijos sutartį, kuri politiškai ir ekonomiškai priartintų šalį prie Europos. Tačiau ar tai bus padaryta, neaišku, nes iki šiol Ukraina neįvykdė jai keliamų reikalavimų.

Ukrainos parlamentas iki ketvirtadienio atidėjo balsavimą dėl kalinamos opozicijos lyderės Julijos Tymošenko išleidimo gydytis į užsienį. Šis klausimas yra viena pagrindinių sąlygų sutarčiai pasirašyti.

Eltos inf.