Šį sekmadienį Trakų pilies menėje baroko muzikos ansamblio „Duo Barocco“ dainininkės pirmą kartą atliks naują anglų baroko genijaus Henry’o Purcello arijų ir duetų programą, kupiną ne tik lyrinių ir dramatinių, bet ir fantastinių bei komiškų elementų.
Mįslingas koncerto pavadinimas „Paslėptoji opera“ byloja apie specifinę angliškos operos situaciją XVII amžiuje. Dramatiškiausias jos istorijos puslapis susijęs su politiniu perversmu, kai 1649 m. nuo giljotinos pakylos nusirito paties monarcho galva... Karalių nuvertusi valdžia įtvirtino puritoniškas nuostatas – teatrai uždaryti, o išskirtinės prabangos reikalavęs operos menas visuotinai pasmerktas. Tačiau operai artimi pastatymai kartais vykdavo slapčia aristokratų namuose, pavadinus juos tiesiog spektakliais ar „reprezentacijomis“. Taigi, „paslėptoji“ opera gyvavo prisidengusi kitų scenos žanrų pavadinimais.
Ansamblio „Duo Barocco“ dainininkės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė ne kartą stažavo senosios muzikos meistriškumo kursuose užsienyje, sėmėsi patirties iš senosios muzikos specialistų, koncertuodamos su tarptautiniais atlikėjų kolektyvais. Yra pateikusios baroko muzikos programas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
Šiame koncerte duetui talkina barokine violončele griežianti Roma Jaraminaitė ir klavesininkė Vaiva Eidukaitytė-Storastienė. Šios muzikės yra ansamblio „Affectus“ narės, jau daugelį metų specializuojasi atlikti senąją, daugiausia baroko, muziką
Anglų XVII a. kompozitorius Henry Purcell |
Didysis anglų baroko genijus Henry Purcellas gimė 1659-aisiais, paskutiniais operos draudimo metais, ir kūrė jau atstatytos monarchijos sąlygomis, tenkindamas kilmingųjų poreikį įspūdingoms sceninėms pramogoms. Tačiau angliškosios operos raidai įtaką darė ne tik puritonų draudimas, bet ir vadinamoji rūmų „kaukių“ tradicija. „Kaukėmis“ vadinti vaizdingi spektakliai, susidedantys iš kalbamųjų ir dainuojamųjų epizodų, kuriuose pagrindinis vaidmuo teko šokiams, atliekamiems su kaukėmis (dažnai juos šokdavo patys didikai ir net karaliai – Henrikas VIII, Karolis I ir kiti). Šis žanras Anglijoje buvo toks populiarus, kad XVII a. angliškoji opera iš dalies ir liko „kaukė“, kurioje dainuojamajai muzikai skiriamas tarsi papildantis, antrinis vaidmuo.
Per itin trumpą, nes mirė sulaukęs vos 36 metų, bet produktyvų muzikinį gyvenimą Purcellas parašė muziką daugiau nei 40-čiai spektaklių, kaukių arba pusiau operų. Joms būdinga tai, kad siužetas plėtojamas pagal dramos spektaklio principus, t.y. pagrindiniai veikėjai scenoje kalba, o dainuoja dažniausiai fantastiniai personažai – deivės ir dievai, raganos, amūrai, alegorinės figūros, kaip antai Naktis, Paslaptis ar Šaltis, arba pastoraliniai, komiški veikėjai, tokie kaip girtas poetas ar aikštinga kambarinė.
Todėl koncerte „Paslėptoji opera“ skambėsiantys duetai ir arijos žaižaruos fantastinėmis ir humoristinėmis spalvomis. Juose atsiskleidžia Purcello talentas piešti skirtingus charakterius, sukurti įsimenamą melodiją ar ypatingą atmosferą, sukelti stiprų muzikinį efektą naudojant drąsią, kartais net šiuolaikiškai skambančią harmoniją. Pasakojimais ir režisūriniais elementais paįvairintoje koncerto programoje – epizodai iš semioperų „Karalius Artūras“, „Audra“, „Fėjų karalienė“, „Indijos karalienė“, „Pausanijas“, „Didonė ir Enėjas“ ir kt., skambės triumfo garsai, jausmingos meilės melodijos, širdį draskančios raudos, koketiški dialogai, pykčio ar siaubo intonacijomis ar pikantiškais seksualiniais simboliais pagardinti muzikiniai numeriai.