Anonimo nuomonė. JAV prezidento rinkimai: kuo pasauliui svarbus didžiausias politinis šou

Esu Vytautas Jonas Kazlauskas. Tai nėra mano tikras vardas. Esu bet kuris iš Jūsų, toks kaip Jūs. Domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje ir čia išsakysiu savo daug kam galbūt nepatiksiančią nuomonę.

2016 m. lapkričio 8 d. JAV vyks 58-ieji istorijoje šios šalies prezidento rinkimai, kurie yra gana sudėtingi (ČIA galima rasti visą jų schemą), todėl, manau, būtina paprastai paaiškinti, kas yra šis didžiausias pasaulyje politinis šou ir kokią reikšmę jo rezultatas turės visiems planetos žmonėms.

Atmetę sąmokslo ir propagandines teorijas, žvelkime į faktus. Prezidento rinkimų kampanija JAV vyksta nuo 2016 m. sausio, ji baigsis 2017 m. sausio 20 d., kai bus inauguruotas naujas prezidentas (ar prezidentė). Iki rinkimų pabaigos rugsėjo 26 d. dar vyks pirmieji bendrieji rinkimų debatai Deitone (Ohajo valstija), spalio 9 d. antrieji bendrieji rinkimų debatai Sent Luise (Misūrio valstija) ir spalio 19 d. tretieji ir paskutinieji bendrieji rinkimų debatai Las Vegase (Nevados valstija).

Po rinkimų dienos, lapkričio 8-osios, praėjus beveik dviem mėnesiams, 2017 m. sausio 6 d., Kongresas formaliai suskaičiuos balsus, nors jau dabar tendencijos, kas laimės rinkimus, gana aiškios.

Demokratų kandidatė Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir jos kolega bei konkurentas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) jau yra gavę po 13,2 ir 10,2 mln. preliminarių balsų. Moteriškoji Demokratų partijos pusė laimėjo 27 debatus, vyriškoji 21.

Respublikonų kandidatas Donaldas Trampas (Donald Trump) gavo 11,7 preliminarių balsų, laimėjo 34 debatus.

Kol kas šie skaičiai ne itin ką pasako, tačiau medija bando sudaryti įspūdį, jog itin akivaizdu, kad yra du gana skirtingi lyderiai: vienas išsišokėlis, kita – kadaise išduota žmona, nepalikusi savo vyro, buvusio prezidento. Prezidentinių šeimų tradicijos (Bušų atvejis) pratęsimas būtų labiau nei tikėtinas, juolab kad H. Klinton kaip moters tapimas prezidente – postmodernios visuomenės ženklas.

Kas toks B. Sandersas, niekas nei žino, nei kam tai įdomu, nors tai išties įdomus žmogus, tačiau, panašu, dabar reikalingas tik tam, kad išryškėtų H. Klinton lyderystė, juolab kad šiam patyrusiam politikui sekasi išties neblogai.

Kam reikalingas D. Trampas? Klounas demokratijos sąlygomis – puikus dalykas. Ir tiesą gali pasakyti, ir nepavojingas, nes visiems aišku, kad nelaimės rinkimų. Jis to ir nesiekia. D. Trampas yra puikus šoumenas, amerikietiškasis Vladimiras Žirinovskis. O kokią tiesą sako D. Trampas? Jokios, tačiau jis savo kvailiojimais uždengia tai, kas galėtų per vieną akimirką nuskandinti H. Klinton. Ši ponia yra tiek prisimelavusi, kad apie ją JAV jau sklinda anekdotai. D. Trampas kažkam patinka, kažkam juokingas, kažką piktina, bet niekas į jį nežiūri rimtai. Jis – puiki širma Klintonų šeimai paimti valdžią.

Kam mums „WikiLeaks“, Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) ir kiti „švilpautojai“ (paslapčių atskleidėjai angliškai vadinami „švilpautojais“ – whistleblowers), kai 78 proc. ar net daugiau informacijos žvalgyba gauna iš atvirųjų, viešai prieinamų šaltinių?

Remdamiesi viešaisiais šaltiniais, matome, kad nereikia būti Baba Vanga, jog nuspėtum tai, kas jau seniai suplanuota, ir tai ne sąmokslo teorija. 1987 m. knygoje „Sandorio menas“ D. Trampas išsakė mintį, kuri po beveik trijų dešimtmečių virsta realybe: „Nedarau to dėl pinigų. Turiu pakankamai, daug daugiau nei bet kada prireiks. Darau tam, kad daryčiau. Sandoriai yra mano meno forma. Kiti žmonės gražiai piešia ar rašo nuostabią poeziją. Aš mėgstu sudaryti sandorius, ypač didelius. Taip laimiu.“ Kas pamiršo apie šią knygą ar tik dabar apie ją sužinojo, priminsiu: 1987-aisiais ji buvo populiariausia JAV, o rinkimų metu 2016 m. D. Trampas lyg netyčia nusifotografavo su savo ne vieninteliu, bet tikrai svarbiausiu leidiniu, atskleidžiančiu viešai, kas pasauliui gresia, kai prezidento rinkimus laimės H. Klinton: didelių sandorių įvykdymas. Kol kas mums leista žinoti apie TTIP ir panašias sutartis, tačiau greičiausiai tai yra tik ledkalnio viršūnėlė. 2017-ieji bus lemtingi metai tiems, kas su JAV draugauja ir tiems, kas ne. „Linksmo spalvoto berniuko“ era praeina, ateina naujos geležinės ledi epocha, kuri pateiks daug nemalonių siurprizų. Tuomet gal ir apie sąmokslo teorijas kalbėsime kitaip.