Anonimo nuomonė. Kodėl iki šiol nenugalima „islamo valstybė“?

Esu Vytautas Jonas Kazlauskas. Tai nėra mano tikras vardas. Esu bet kuris iš Jūsų, toks kaip Jūs. Domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje ir čia išsakysiu savo daug kam galbūt nepatiksiančią nuomonę.

Kiek laiko reikia nugalėti teroristinei organizacijai šiuolaikiniame, itin civilizuotame pasaulyje, kur šnipinėjimo įrankių ir karinės technikos tiek, kad sužinoti bet ką apie bet kurį žmogų galima per minutę, per tiek pat galima ir sunaikinti planetą? Kad nespėliočiau, pažvelgiau į faktus.

1993–2001 m. JAV valdant Bilui Klintonui (Bill Clinton), siautėjo teroristinė organizacija „Taliban“ („Studentai“), įsikūrusi 1994 m. ir po dvejų metų užgrobusi Afganistano valdžią. Siaubingas talibų režimas truko iki 2001 m. Vėliau trejus metus jie dingo iš visuomenės akiračio, o nuo 2004 m. kovoja kaip sukilėliai.  

2001–2009 m. JAV valdant Džordžui Volkeriui Bušui (George Walker Bush), siautėjo teroristinė organizacija „Al Qaeda“ („Bazė“), įsikūrusi 1988 m., tačiau Irake aktyviai reikštis pradėjusi 2004 m., o 2011 m. nukautas jos lyderis, buvęs Dž. B. Bušo verslo partneris Osama bin Ladenas. Organizacija tebegyvuoja išsiskaidžiusi į daugybę padalinių, tačiau į pirmus laikraščių puslapius, kaip ir talibai, nebepatenka.  

2012 m. lapkritį prasidėjus antrajai JAV prezidento Barako Hoseino Obamos (Barack Hossein Obama) kadencijai, vos po metų, 2014 m. vasario 3 d. nuo „Al Qaeda“ beveik 10 metų prabuvusi joje atsiskyrė teroristinė organizacija „Daesh“, dar žinoma kaip ISIS („islamo valstybė“). Jos ištakos siekia 1999 m., tačiau kalifatu save „Daesh“ paskelbė tik 2014 m. birželio 29 d. Per pirmuosius „kalifato“ gyvavimo metus į jo teritoriją ekstremistai įsirašė Libiją, Egiptą, Alžyrą, Saudo Arabiją, Jemeną, Afganistaną, Pakistaną, kai kurias Indijos dalis, Nigeriją, Šiaurės Kaukazą. „Daesh“ būstinė yra Rakoje, Sirijoje, kurioje nuo 2011 m. kovo vis dar vyksta karas.

Kaip matome, visos trys teroristinės organizacijos tiesiogiai susijusios su JAV prezidentų valdymu, JAV įsikišimu į Afganistano, Irako, Sirijos reikalus. Pirmosios dvi – talibai ir „Al Qaeda“ – buvo sunaikintos, kol valdė pirmieji du JAV prezidentai. Dabar jos puikiai kontroliuojamos, o karas greičiau vyksta dėl inercijos, prekybos opijumi ir kokių nors slaptų sutarčių, apie kurias mes dar nežinome. Įdomu, kad „Daesh“ atsirado tiesiai iš „Al Qaeda“ glėbio. Kaip daug ausų ir akių turinti pasaulio žvalgybos bendruomenė „nepastebėjo“, kokį kūdikį „Al Qaeda“ augino beveik 10 metų? O gal tiesiog būtina sulaukti, kol Sirijoje bus pasiekta JAV pergalė pirmiausia pašalinus daug kam nenaudingą jos prezidentą (kaip tai buvo padaryta ir su Sadamu Huseinu)? Iki B. H. Obamos kadencijos pabaigos dar liko septyni mėnesiai. Gali būti, kad per juos neliks nei „Daesh“, nei Bašaro al Asado (Bashar al-Assad), o taika Sirijoje įsivyraus netikėtai ir stebuklingai. Žinoma, tuomet, kaip ir į Iraką, atstatinėti pačių sugriautos šalies sugrius Vakarų korporacijos, tačiau niekam tai neberūpės. Juk teroristus užsiaugino ir toliau leidžia jiems augti Europos Sąjunga, kurią laikas būtų paskelbti teroristine, jei didžiausių Briuselio kopūstų lysvių pašonėje ramiai sau auga piktžolės, ir niekas nieko nedaro.

Dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas susimąsto: Arabijos pusiasalio, kuris yra didžiausias pasaulyje, plotas sudaro 3 237 500 kv. km, ir tai yra 98,5 proc. Indijos ploto, tuo metu Arabijos pusiasalyje (jame yra Saudo Arabija, Jemenas, Omanas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, dalis Irako ir Jordanijos) gyvena 78 mln. žmonių, t. y. vos 6,1 proc. Indijos gyventojų. Pabėgėlių šie kraštai nepriima. Iš Saudo Arabijos iki šiol neatimamas Hidžazo regionas, kuris turėtų būti neutrali teritorija, nes joje yra švenčiausieji musulmonams miestai Meka ir Medina, o iš piligrimystės į juos Saudo Arabija darosi nemenką verslą. Istoriškai Hidžazas visada buvo nepriklausomas regionas, tačiau Jungtinė Karalystė 1916–1925 m. egzistavusią Hašimitų dinastijos valdytą (ji tebevaldo Jordaniją) Hidžazo karalystę atidavė Saudo Arabijai, nes bijojo, kad šios karalystės emyras Huseinas ibn Ali al Hašimis (1853–1931) neatkurtų kalifato, kaip tai yra buvę Indijoje 1919–1922 m. Su milžiniška Indija ir Hidžazu, švenčiausia musulmonų vieta, britai susitvarkė. Amerikiečiams kol kas pavyksta kontroliuoti procesus Artimuosiuose Rytuose. Tačiau musulmonai visada svajojo apie pasaulinį kalifatą kaip atsvarą Vakarų vertybes propaguojančioms JAV ir ES. Pirmasis kalifatas (Rašidų) įkurtas tais pačiais metais, kai mirė Pranašas Muhamedas – 632-aisiais. Didžiausias musulmonų kalifatas (Umajadų) 661–750 m. užėmė 10 proc. pasaulio ploto ir buvo penkta pagal dydį imperija istorijoje po Britų, Mongolų, Rusijos ir Ispanijos imperijų.

Islamo mistikai sufijai visada pasisakė už nepolitinius kalifatus, o islamo echatologija moko apie Mesiją, Kalifą Mahdį, kuris ateis kartu su Jėzumi, kad išnaikintų blogio jėgas. Senovinėse pranašystėse kalbama, kad jo atėjimas susijęs su Sirija. Jei jos pildysis, didžiausia Vakarų baimė – jų nekontroliuojamas kalifatas – taps realybe.