Apie Sąjūdžio ryšius su KGB, oficiozo slepiamą informaciją dėl 1991-ųjų sausio įvykių

Sueina 30 metų nuo tragiškų 1991 m. sausio 13 d. Vilniaus įvykių: ir nors naujoji valdžia „stumia“ iniciatyvą pripažinti V. Landsbergį pirmuoju 1990-03-11 Lietuvos vadovu, aktualiausia yra ne tai, o tragiškos pasekmės, kurias Lietuvai ir lietuvių tautai atnešė paskutiniai taip vadinamos „laisvės“, „demokratijos“ ir „nepriklausomybės“ dešimtmečiai: liaudies nuosavybės privatizavimas, per jį sužlugdyta šalies pramonė ir žemės ūkis, visiškas krašto pajungimas Vakarų viešpatavimui, per vienas milijonas prarastų gyventojų ir, galų gale, akivaizdžiausia kultūrinė, moralinė visuomenės degradacija.

Ir vis dėlto, tai pateisinama tiek 1991 m. sausio 13, tiek Sąjūdžio, tiek apskritai XX amžiaus istorijos, kaip tariamos kovos su „barbarišku sovietiniu okupantu“, mitologija; būtent – mitologija, nes oficialioji praeities įvykių versija – ne tik abejotina, bet dargi ginama valstybiniu lygiu vykdomos cenzūros, bet kokių alternatyvių aiškinimų slopinimo režimo.

Tačiau yla iš maišo lenda: turime ir V. Petkevičiaus, ir A. Paleckio, ir P. Masilionio, ir daugybės kitų patriotų aikštėn keltus bei keliamus faktus, kurie daugių daugiausiai paneigia, o mažų mažiausiai – verčia itin kritiškai peržiūrėti – oficialiąją 1991 m. sausio 13 įvykių versiją.

Šiame „Kibirkšties TV“ siužete – apie Sąjūdžio ryšius su KGB, oficiozo slepiamą informaciją dėl 1991-ųjų sausio įvykių, interviu su to meto įvykių dalyviais bei liudininkais ir daugiau.