Ar bus bandoma pakeisti per paskutiniuosius 10 metų sucementuotą mūsų valstybės užvaldymą?

Gegužės 8 d. 14 val. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Tarybos nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „2019 m. Respublikos Prezidento rinkimai“.

„Baigiasi Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės antroji kadencija. Prieš 10 metų Zigmo Vaišvilos perspėjimą apie būsimą Lietuvos Prezidentę, jos tikrąją biografiją ir Rusijos propogandininkų raginimą mums išrinkti ją (ir tuomet viskas bus gerai) paskelbė tik „Laisvas laikraštis“. Pespėjo ir „Respublika“, www.balsas.lt. Kainą už šį perspėjimą moku iki šiol. 2015 m. gavau patvirtinimą, kad Lietuvos Prezidentė yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, jį pateikiau LR VSD ir AOTD prie KAM, kad ištirtų pagrindinę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 2018-07-26 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Gudienė Generalinei prokuratūrai nurodė iš šių mūsų žvalgybos tarnybų išreikalauti duomenis, ar jos tai tiria šią grėsmę, o nustačius, kad nepradėjo tirti, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių tarnybų vadovų neveikimo (LR BK 229 str.). Tyrimas nepradėtas.

Š.m. gegužės 12 d. rinksime kitą Lietuvos Prezidentą. Laukia sudėtingas pasirinkimas. Neplanavau pasisakyti dėl to. Patogiau būtų antrą kartą nemokėti kainos už tiesos sakymą. Pasisakysiu. Nes vyksta melo ir veidmainystės spektaklis. Pasisakysiu dėl to, kas rinkėjams mažiau žinoma, į ką ne visada atkreipiamas dėmesys.

Norisi išrinkti tą, kuris siektų, norėtų ir gebėtų sugriauti per paskutiniuosius metus sucementuotą mūsų valstybės neteisėtą užvaldymą, kuris suvoktų ir pareikalautų atsakomybės tų, kurie iš mūsų tyčiojasi būdami valdžioje ir vertina mus kaip pilką masę, reikalingą tik rinkimams ir aferų milijardinių nuostolių apmokėjimui. Tai dangstoma net Nepriklausomybės ir patriotiniais šūkiais, mus supriešinant vienus su kitais, kurstant nesantaiką ir manant, kad mes to nesuprantame ir kad nesame verti būti žmonėmis.

Apsispręsti nelengva. Panašu, kad nė vienas kandidatas dar negalvoja, kas bus, jei jis laimės, ką jam tuomet reikės daryti? Sistemos paruoštų iniciatyvų tęsimas – tai ne darbai, kurių visi laukiame. Tikrųjų būsimos komandos narių, planuojamų paskyrimų (pvz., Generalinio prokuroro) kandidatai neskelbė. Neskelbiant komandų, kandidatų prisitatymas nėra sąžiningas.

Lietuvos Visuomenės Taryba (LVT) pasiūlė Seimui ir kandidatams į Prezidentus bene esminį įstatymo projektą – Teismų įstatymo pakeitimus, kurie galėtų tapti raktu į svarbiausių valstybės problemų sprendimus. Teismų sistemai š.m. vasario 20 d. patyrus smūgį dėl galimos teisėjų korupcijos, tik Gitanas Nausėda, kaip tai neatrodytų netikėta, pasiūlė atverti teismus per sukurtiną Teisingumo tarybą, kurią sudarytų visuomeninių organizacijų atstovai. LVT siūlymas dėl visuomenės dalyvavimo teismų veiklos kontrolėje buvo netgi mažiau radikalus. Tiesa, į LVT siūlymą grąžinti 1997 m. panaikintą teisėjų atsakomybę dėl akivaizdžiai neteisingo teismo sprendimo priėmimo neatsiliepė nė vienas kandidatas. Tik Mindaugas Puidokas atvyko į LVT visuotinį narių susirinkimą, pateikė savo viziją, artimą LVT supratimui, LVT narių susirinkimas tam pritarė. Naglis Puteikis, būdamas LVTnariu, į LVT siūlymus nesuregavo. Šiandien N. Puteikis paskelbė, kad pasiūlė Ramūnui Karbauskiui, jog N. Puteikis planuotų atsisakyti dalyvauti Prezidento rinkimuose Sauliaus Skvernelio ir Arvydo Juozaičio naudai. Jei tai įvyks, tai bus visų galimai ar tariamai opozicinių kandidatų kapituliavimas, po kurio tautai pasirinkti paliekami tik trys vadinamieji favoritai – Ingrida Šimonytė, Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda.

Deja, nė vienas kandidatas – Seimo narys neįregistravo Seime svarstymui LVT pateiktų Teismų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektų.

Tad ką rinksime Respublikos Prezidentu?

Visų pirma, atsisakykime požiūrio, kad tuo atveju, jei balsuosi už kandidatą, kurio tikriausiai neišrinks, tavo balsas tariamai prapuls. Paklauskite savęs, kuris išrinktas Prezidentas, už kurį balsavote, pateisino Jūsų, rinkėjai, lūkesčius? Būtent tuo ir valdoma rinkėjų pasąmonė, t.y. žiniasklaidoje iš anksto formuojant nuomonę, kad gali būti išrinkti tik trys vadinamieji favoritai, kad už kitus net neverta balsuoti.

Suprasdamas, kad vien šiuo paaiškinimu nepakeisiu šio, daugelio rinkėjų pasąmonėje nusistovėjusio požiūrio, visų pirma, pateiksiu keletą savo pastebėjimų tiems, kurie nusprendė rinktis iš šių trijų kandidatų – taip vadinamų favoritų.

Ingrida Šimonytė leidžiasi vadinama „žmonių prezidente“. Ar žmonėmis vadintini tik tie, kurie balsuos už ją? Sutikus būti kandidate į Respublikos Prezidentus, kviečiu I. Šimonytę bent atsiprašyti Lietuvos žmonių dėl tų sprendimų, kurių priėmime ji dalyvavo ir kurie nuskurdino mūsų žmones ekonominės krizės metu, taip pat dėl Snoro banko turto likimo. Kodėl prestižines Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos pareigas I. Šimonytė iškeitė į kuklias Seimo nario pareigas? Manau, kad dėl Seimo nario neliečiamybės.

Aptarkime raktinę šios ir dalies kitų kandidatų temą – Snoro banko klausimą.

Prieš iškeliant Snoro banko bankroto bylą Lietuvos valstybė perėmė jo valdymą ir jį nacionalizavo. Iškart po Snoro banko nacionalizavimo Latvijos bankas kreipėsi į Lietuvos banką, prašė paaiškinti, kas vyksta, nes Latvijoje veikė Snoro banko dukterinis bankas „Krajbanka“. Lietuvos bankas atsakė, kad nieko ypatingo. Net Seimo Pirmininkė Irena Degutienė nežinojo, kad po Snoro banko nacionalizavimo bus pradėta jo bankroto procedūra. Lietuvai pradėjus šią bankroto procedūrą, Latvija suprato esanti apgauta. Todėl ir „Krajbanka“ ištiko toks pat likimas. Tačiau Latvijos įstatymai nustato, kad dėl neįvykdytų dukterinio banko įsipareigojimų atsakingas motininis bankas, t.y. Snoro bankas, arba jo savininkas, t.y. Lietuvos valstybė. Ši grėsmė vis dar kabo virš mūsų galvų.

Lietuvos Seimas tyrė ir patvirtino komisijos išvadas dėl Snoro banko. Tačiau šios išvados prokuratūrai neperduotos, kandidatas į Prezidentus Valentinas Mazuronis, vadovavęs šiai Seimo komisijai, tyli. Nesuprantamas ir Seimo daugumos, vadovaujamos Ramūno Karbauskio, tylėjimas. Paaiškinimai, kad išrinkus Saulių Skvernelį Respublikos Prezidentu viskas bus gerai, neįtikina. „Lietuvos rytas“ atskleidė, kaip FNTT direktorius Antoni Mikulskis susidoroja su korupciją šioje tarnyboje atskleidusia FNTT pareigūne Rasa Bernatonyte. Tačiau S. Skvernelis tyli, nors šis klausimas yra Ministro Pirmininko vadovaujamos Vyriausybės, t.y. vidaus reikalų ministerijos, bet ne Prezidento kompetencija. Buvęs FNTT direktorius Vitalijus Gailius savo laiku viešai paskelbė, kaip į tarnybos veiklą kišosi Respublikos Prezidentė. Tradicijos labai prastos.

Buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyr. finansinkė Rasa Kazėnienė, atskleidusi korupciją šioje žinyboje, tapo S. Skvernelio rinkimų kampanijos veidu. Gerb. Sauliau Skverneli, Tamstos, kaip kandidato į Prezidentus, veidas neturėtų būti dviveidis. Negali būti korupcija vienoje žinyboje geras reiškinys, kitoje – blogas. Kviečiu Saulių Skvernelį įvertinti FNTT vadovų veiksmus ir pradėti jų veiklos tarnybinį patikrinimą, taip pat pasisakyti ir dėl Šiaulių miesto policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus, kuris visas in corpore teisiamas dėl narkotikų kontrabandos ir kitų sunkių nusikaltimų!

R. Karbauskis, matyt, manydamas, kad S. Skvernelis gali nepatekti į antrą rinkimą ratą, viešai prakalbo, kad tuo atveju, jei S. Skvernelis nebus išrinktas Prezidentu, R. Karbauskio vadovaujama partija pereis į opoziciją ir pakvietė rinkėjus nebalsuoti už G. Nausėdą. Tačiau tai automatiškai reiškia paramą I. Šimonytei. Kas tai – R. Karbauskio politinė nepatirtis ar susitarimas su Tėvynės sąjunga?

Neapsisprendus Sauliui Skverneliui, neatsiprašius žmonių Ingridai Šimonytei, tiems rinkėjams, kurie galvoja balsuoti tik už kurį nors iš trijų pristatomų favoritų, beliks Gitano Nausėdos pasirinkimas. G. Nausėdą kviečiu pasisakyti ne tik dėl teisėjų veiklos kontrolės, bet ir dėl Švedijos bankų veiklos Lietuvoje įtakos, pasiūlymų, kaip jų įtaką sumažinti.

Visi kandidatai turi silpnų vietų, tad apie jas jie privalo kalbėti.

Rinkimų kampaniją per vėlai pradėjęs signataras ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis dalykiškumu ir žinojimu, ką veiks, patirtimi akivaizdžiai pranašesnis už kitus kandidatus. Ir tai jis bandė pritaikyti, dirbdamas sveikatos apsaugos ministru. Jam akivaizdžiai trukdė, matyt, todėl jis ir buvo išsiųstas dirbti Europos Komisijoje. V. Andriukaitį kviečiu pasisakyti dėl jo darbo sveikatos apsaugos ministru ir Seimo pirmininko pavaduotoju. Rinkėjai turi teisę žinoti V. Andriukaičio veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Šį mano pasisakymą iššaukė Arvydas Juozaitis. Ne tik dėl Prezidento rinkimų kampanijos, bet ir dėl melo apie Sąjūdį. Ir nesvarbu, kas perrašinėja Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) istoriją – Vytautas Landsbergis, Kazimira Prunskienė, Algirdas Brazauskas ar Arvydas Juozaitis. Su tuo nesutiksiu ir neleisiu tuo spekuliuoti ir net naudoti Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje. A. Juozaičio vieši rinkimų kampanijos pasisakymai, kad 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatus LPS Seimo Taryba priėmė sprendimą nuimti Arvydą Juozaitį nuo konkuravimo šiuose rinkimuose su LKP CK pirmuoju sekretoriumi Algirdu Brazausku, kad tai padaryta dėl to, jog A. Brazauskas tariamai vykdys Maskvoje Sąjūdžio programą, ir pan., - visa tai, mandagiai pasakius, neatitinka tikrovės. Ir Arvydas Juozaitis tai žino. Sąjūdžio Seimo Tarybos protokolai nebuvo surašomi, tačiau buvo daromi audio įrašai, kurie išliko, o sprendimai nedelsiant buvo išviešinami, visų pirma skelbiant juos Sąjūdžio žiniose. Todėl Arvydo paaiškinimas apie „neišleistus“ posėdžių protokolus yra nekorektiškas.

1989 m. kovo 9 d., ketvirtadienį, po pietų Sąjūdžio būstinėje Teatro sąjungos salėje vyko LPS Seimo Tarybos posėdis. Netikėtai Vytautas Landsbergis pasiūlė balsuoti dėl A. Juozaičio nuėmimo rinkimuose, t.y. leidimo A. Brazauskui būti išrinktam be konkurentų. Posėdis buvo viešas, susirinkusiųjų pilna salė – visi net žado neteko. Sąjūdžio Seimas reitingavo, Sąjūdis iškėlė A. Juozaitį konkuruoti su A. Brazausku – ir staiga, kada jau nebegalima iškelti kito kandidato, A. Juozaitį siūloma nuimti nuo rinkimų! V. Landsbergis „landsbergiškai“ kažką pakalbėjo – kaip nori taip suprask. V. Landsbergis bandė siūlyti balsuoti. Atsistojo Zigmas Vaišvila ir paklausė: „Kodėl, kokios to priežastys?“ Mirtina tyla. Zigmas paklausė ir Arvydo: „Arvydai, gal tu gali ką nors paaiškinti?“ A. Juozaitis tylėjo. Z. Vaišvila, kuris jau buvo dalyvavęs kaip Sąjūdžio atstovas 1989 m. sausio 15 d. rinkimuose į laisvas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų vietas Šiauliuose ir žinojo, koks tai yra „malonumas“, kreipėsi į Arvydą. Arvydas tylėjo, salė ūžė.

V. Landsbergis gelbėjo padėtį – pasiūlė rytojaus dieną, t.y. 1989 m. kovo 10 d., penktadienį, 11 val. susirinkti Sąjūdžio Seimo Tarybos politinei komisijai (V. Landsbergis, R. Ozolas, A. Juozaitis, J. Minkevičius, A. Čekuolis, V. Čepaitis) ir dar kartą tai apsvarstyti, o po to pateikti šį klausimą aptarti ir balsuoti kitame Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdyje.

Taip 1989 m. kovo 9 d., ketvirtadienio, Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdyje pavyko sustabdyti balsavimą dėl A. Juozaičio nuėmimo, konkuruojant su A. Brazausku.

V. Landsbergis pasiūlė į 1989 m. kovo 10 d., penktadienio, Sąjūdžio Seimo Tarybos politinės komisijos posėdį atvykti visiems norintiems. Z. Vaišvila negalėjo atvykti laiku, nes jam teko pirmą kartą dalyvauti teismo posėdyje – Ignalinos AE buvo kreipusis į teismą dėl Z. Vaišvilos. Pasibaigus 1989 m. kovo 10 d. teismo posėdžiui (Vilniuje), Z. Vaišvila įsėdo į automobilį, įjungė radiją ir išgirdo Lietuvos radijo 12 val. žinias. Pirma naujiena – tą dieną, t.y. 1989 m. kovo 10 d., 10 val. (viena valanda iki 11 val. Sąjūdžio Seimo Tarybos politinės komisijos posėdžio!) Vilniuje Jaunimo teatre įvyko rinkėjų susitikimas su Arvydu Juozaičiu, kuris rinkėjams pranešė, kad vakar, t.y. 1989 m. kovo 9 d., Sąjūdžio Seimo Taryba tariamai priėmė nutarimą atšaukti Arvydą Juozaitį iš rinkimų ir nekonkuruoti su Algirdu Brazausku.

Išgirdęs šį melą Z. Vaišvila apie 12.15 val. atskubėjo į Sąjūdžio būstinę ir sekretoriato kambarėlyje užtiko V. Landsbergį, R. Ozolą, V. Čepaitį, A. Nasvytį, O. Balakauską, dar vieną kitą asmenį, ir paklausė, ką jūs padarėte, kas Jums suteikė tokią teisę, kur Arvydas, kodėl nepateikėte klausimo Sąjūdžio Seimo Tarybai svarstyti iš naujo, kaip pasižadėjote vakar?! Mirtina tyla. Lyg paskutinė karvė būtų parduota. Kažkas dar iš buvusių kambaryje pasakė: „Zigmai, mes dar Algimantą Nasvytį nuėmėme nuo konkuravimo su Vladimiru Beriozovu.“ Ir parodė ranka į a.a. A. Nasvytį, kuris taip pat tylėjo. Koktu, bet buvo taip! Z. Vaišvila apsisuko ir trenkė durimis. Sąjūdžio Seimo Tarybai šis klausimas nebuvo grąžintas svarstymui. Iškelti Sąjūdžio konkurentus a.a. A. Brazauskui ir a.a. V. Beriozovui jau nebebuvo laiko.

Kodėl taip įvyko? Sąjūdžio būstinėje žemiška priežastis dėl Arvydo nebuvo didelė paslaptis. Tačiau tekalba jis pats apie tai. Ne V. Petkevičius, ne „Laisavas laikraštis“.

Manau, kad V. Landsbergio ir A. Brazausko slaptų nuo Sąjūdžio Seimo Tarybos narių susitikimų ir susitarimų istorijoje reikia ieškoti ir daugiau atsakymų į daugelį mūsų Atgimimo istorijos ir jos tęsinio klausimų.

Teiginys, kad A. Brazauskas tariamai vykdė Maskvoje Sąjūdžio programą, tai ne tik melas, bet ir nepagarba mūsų istorijai, Sąjūdžiui. Sąjūdiečiai žinojome nesusipratimus tarp Sąjūdžio deputatų ir A. Brazausko Maskvoje, susitarimų nesilaikymą iš A. Bazausko pusės. Todėl A. Juozaitis turėtų sąžiningai ir dalykiškai paaiškinti jo skelbiamą A. Brazausko garbinimą ir to priežastis.

Beje, Lietuva minėtuose rinkimuose TSRS liaudies deputatu vienintelė neišrinko Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Astrausko. Kitų tarybinių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai buvo išrinkti. Ir dangus nesugriuvo, joks kraujas, Arvydai, nesiliejo – tiesiog Sąjūdžio deputatas a.a. Kazimieras Uoka pasėdėjo I-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo Prezidiume drauge su kitų tarybinių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkais. Tuo Sąjūdis laužė tarybinius kanonus. K. Uoka nebijojo tai daryti, A. Juozaitis atsitraukė.

A. Juozaitis po šio įvykio faktiškai nusišalino nuo veiklos Sąjūdyje. Prieš istorinius 1990 m. vasario 24 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimus jis važinėjo agituoti už Sąjūdžio kandidatus, kalbėjo ir apie tai, kad Sąjūdžiui laimėjus rinkimus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku reikėtų rinkti V. Landsbergį. Išrinkus V. Landsbergį šiuo pirmininku, A. Juozaitis tai pavadino istorine klaida. Istorine klaida , Arvydai, buvo ne tai, kad išrinkome V. Landsbergį, bet tai, kad leidome jam vienasmeniškai veikti mūsų vardu ir dar be m9sų žinios.

Po to, kai pernai birželio mėn. Arvydas Juozaitis pasiskelbė ketinąs dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose, paskambinau jam, pasiūliau susitikti. Nesusitikome. Nesistebiu, nes mačiau, kad Arvydo Juozaičio iškėlimą suorganizavo ir nelabai kitus asmenis prie jo rinkiminės kampanijos prileidžia Gintaras Songaila. Tas pats, kuris tautininkus nuvedė į Vytauto Landsbergio glėbį ir tuo juos suskaldė. Tas pats, kuris dėl to tapo Seimo nariu ir 2012 m. rudenį ruošė Prezidentės Dalios Grybauskaitės skundus Konstituciniam Teismui dėl netinkamų Seimo rinkimų.

Tačiau mane šokiravo ir kita žinia. A. Juozaitis patvirtino paskelbtą informaciją, kad jo antroji žmona Oksana Juozaitienė (Šurinova) yra vadovavusi Rusijos Karaliaučiaus srities labdaros fondui „Bereg nadeždy“ („Vilties krantas“). Fondą „Bereg nadeždy“ 2010 m. įsteigė tuometinio Karaliaučiaus srities gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo žmona Svetlana Cukanova. Tarp dešimties turtingiausių Rusijos valdininkų žiniasklaidos įvardijamas N. Cukanovas yra Rusijos Prezidento Vladimiro Putino atstovas Uralo srityje.

Rusijos registrų duomenimis, A. Juozaičio žmona šio fondo vykdomąja direktore buvo nuo 2010 m., o 2013 m. į šias pareigas buvo paskirta Jelena Razdyviliuk, kaip rodo vieši duomenys, stambiu pinigų plovimu Rusijoje įtariamo FSB karininko Sergejaus Razdyviliuko žmona.

Neaiškinsiu, kas Rusijoje yra sričių gubernatoriai, kieno politiką jie vykdo, kam skirti jų steigiami labdaros fondai. Svarbu yra tai, kad A. Juozaitis šią informaciją slepia nuo rinkėjų, žurnalistams neleidžia bendrauti su žmona. Anot jo, tą pačią dieną, kai jis paskelbė dalyvausiąs prezidento rinkimuose, žmona Oksana Juozaitienė pateikė prašymą atsisakyti Rusijos pilietybės. Kol kas dar nebuvo Lietuvos Prezidentės dekreto dėl Lietuvos pilietybės suteikimo O. Juozaitienei. Ir nesvarbu, ar Rusijos Federacijos Prezidentas patenkino O. Juozaitienės prašymą dėl Rusijos pilietybės atsakymo. Svarbu yra tai, kad Lietuva dar kartą Prezidento rinkimuose nesusidurtų su dar kokiomis nors Rusijos Federacijos paslaptimis. A. Juozaičio vengimas apie tai kalbėti – tai ne išeitis. Todėl ir jo atsisakymas dalyvauti LRT debatuose gali turėti kitas priežastis.

Lietuvos piliečių Prezidento rinkimuose laukia labai sudėtingas pasirinkimas. N. Puteikį kviečiu dalyvauti rinkimuose ir nekviesti jo rinkėjų balsuoti už S. Skvernelį ir A. Juozaitį.

Nesivadovaukime požiūriu, kad tuo atveju, jei balsuosi už kandidatą, kurio tikriausiai neišrinks, tavo balsas tariamai prapuls. Sėkmės!“, - skelbiama pranešime visuomenei.

Visą spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:

Susiję:

Klausimai A. Juozaičiui dėl A. Brazausko, į kuriuos būtų gerai išgirsti atsakymus