Sovietines Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras gali ištikti Kijevo Lenino paminklo likimas. Ar bent jau perkėlimas į Grūto parką.
Skulptūroms nuimti reikalingas vienos institucijos sprendimas. Jei Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT) nutartų išbraukti sovietiniams kariams, darbininkams, studentams ir kolūkiečiams dedikuotus paminklus iš saugotinų objektų sąrašo, nebeliktų kliūčių joms pašalinti iš sostinės širdies.
Tokio sprendimo neslepia norintis NKPVT pirmininkas Romas Pakalnis. Tačiau jis taryboje atstovauja mažumos nuomonei.
Pirmininko balsas į dangų neina
Po įvykių Kijeve, kai nuverstas Lenino paminklas, Vilniuje vėl atgijo diskusijos dėl būtinybės saugoti sovietinius monumentus ant Žaliojo tilto. R. Pakalnio teigimu, NKPVT gali išbraukti skulptūras iš saugomų objektų sąrašo, taip atverdama kelią jų pašalinimui.
„NKPVT turbūt prieš kokius pusantrų metų svarstė. Dalis buvo už tai, kad jos galėtų būti perkeltos kitur, dalis – ir didesnė dalis – pasisakė, kad čia neva (skulptūros ir tiltas – DELFI) sudaro vieningą visumą, kurios negalima išardyti. Tokia buvo situacija. Aš vis dar tikiuosi, kad gali būti svarstoma iš naujo. Svarstymas ir diskusija šiuo klausimu gali labai normaliai įvykti“, – savo pozicijos neslėpė NKPVT vadovas.
Pašnekovas neslėpė atstovaujantis mažumai – dauguma tarybos narių laikosi nuomonės, esą 1952 m. pastatytos skulptūros yra dalis tilto ansamblio.
„Turbūt būtų dvi nuomonės – tarybos ir mano. Tarybos dauguma nusprendė, kad Žaliasis tiltas ir šios skulptūros sudaro vieningą visumą“, – aiškino R. Pakalnis.
O kol kas skulptūros neliečiamos
Kaip DELFI teigė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė, sovietinių monumentų nepriklausomos Lietuvos saugomų vertybių sąraše buvo daug. Tačiau jų gretos laipsniškai tirpo.
„Buvo labai daug objektų, įrašytų į paminklų sąrašus dar tarybiniais laikais. Priėmus įstatymus jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visi objektai, kurie buvo senuose sąrašuose, perkelti į dabar saugomų objektų sąrašus. (...) Atkūrus nepriklausomybę paminklų sąrašai, be jokios abejonės, buvo smarkiai revizuojami. Nes buvo labai daug ideologinio pobūdžio paminklų. Paminklų sąrašai buvo pripildyti tokių objektų“, – pasakojo D. Varnaitė.
Anot jos, ideologinio objekto statusą atitinka ir Žaliojo tilto skulptūros. Tačiau NKPVT nuomonė nekinta – jos yra dalis tilto ansamblio ir šalinamos būti negali.
„Prie jų buvo kelis kartus grįžta ir nagrinėta jau remiantis dabartiniais kriterijais. Didžiąją dalį tų ideologinio pobūdžio objektų eliminavome iš sąrašų. (...) NKPVT yra svarsčiusi šitą klausimą ir nusprendusi palikti šias skulptūras saugomų objektų sąraše. Tai ekspertų sprendimas. Mes kitokio sprendimo ir negalime priimti – tiesiog tai yra saugomas objektas. Daliai visuomenės tai, be jokios abejonės, nėra priimtina. Bet mes turime vadovautis įstatymais“, – reziumavo D. Varnaitė.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybei nesiseka skulptūrų tvarkytojų paieškos. Sovietinių paminklų restauravimo konkursas, kurio vertė galėjo siekti apie ketvirtį milijono litų, žlugo atmetus vienintelį gautą pasiūlymą. Dabar savivaldybė ruošiasi paskelbti naują konkursą.
Ekspertai.eu primena savo skaitytojams išsamų 2013 m. liepos 3 d. paskelbtą tyrimą apie sugriauto istorinio Žaliojo tilto virsmą pokariu Černiachovskio tiltu, per kurį ėjo Felikso Dzeržinskio gatvė, ir šio juodojo okupantų tilto pažaliavimą su tarybinės ideologijos skulptūromis jau paskelbtos Nepriklausomybės metais.
Tyrimas smulkiai atskleidė, kas ir kodėl buvo ir yra suinteresuotas išsaugoti sovietų okupantų statyto tilto skulptūras, skirtas tarybiniams „išvaduotojams“ ir naujai komunizmo liaudžiai Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje.