Rinkdamas parašus prieš įstatymą, įteisinantį nelegalus, užkalbinau Gariūnuose Seimo narį Eduardą Šablinską.
Klausiu: – Kodėl balsavote už šį įstatymą?
Sako: – O tai mums į frakciją iš komiteto atnešė jau suderintą ir liepė balsuoti vieningai …
Klausiu: – O tai kodėl Jūs neskaitote, už ką balsuojate?
Sako: – O tai pas mus sutarta, kad frakcija balsuoja vieningai, o aš asmeniškai kuruoju kitus klausimus …
Klausiu: – O tai kaip čia išeina – Jūs individualybė, ar kaip…? Jūs gi čia po Gariūnus vaikščiojate, su rinkėjais asmeniškai bendraujate, o ten pas Jus – „frakcijos susitarimas“?
Sako: – aaa mes…, aaa pas mus…, me me…, bee bee…
Dar pasiūliau jam pasirašyti prieš šį įstatymą.
Sako: – Ai, ne – dabar prieš rinkimus gali būti visokių provokacijų…
Taigi, gerbiamieji, – net jeigu mes surinksime 50 000 parašų, greičiausiai jie nutaisę kiaulės akis pasielgs lygiai taip pat kaip šitas Šablinskas… Ir viską paliks, kaip yra…