Auditas dar karta parodė, kaip tautiniai karo krankliai realiai „ruošiasi“ karui

Karo srityje Lietuva visada išsiskiria sparčiu pinigų įsisavinimu ir gražiomis fotosesijomis.

Valstybės rezervas yra vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų, naudojamas ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ rodo, kad valstybės rezervas sudaromas neatsižvelgiant į didžiausią riziką keliančius pavojus ir yra nepagrįstas jų valdymo planuose numatytais scenarijais.

Taip pat esama rezervo kaupimo ir tvarkymo sistema neužtikrina, kad jis būtų pakankamas, tinkamas ir prireikus operatyviai pristatomas į reikiamą vietą.

Tai nėra pirmas Valstybės kontrolės auditas, skirtas įvertinti, ar sudarytos tinkamos sąlygos ir suformuotas valstybės rezervas, kuris užtikrins valstybės poreikius ekstremaliųjų situacijų, krizės metu (ir jų padariniams likviduoti), paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, kitais atvejais.

Dar 2017 m. Valstybės kontrolė vertino valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai. Deja, rekomendacija dėl tinkamo valstybės pasirengimo per 8 metus taip ir nebuvo įgyvendinta.

Nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti skirta 12,6 mln. Eur. Jį sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – medicinos, maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių atsargos. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi 660 valstybės rezervo atsargų pozicijų ir jų kiekių bei nenustatė terminų, iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai. Neapibrėžus visiems galimiems didelės rizikos pavojams būtino valstybės rezervo dydžio ir sudėties, nesudaromos tinkamos sąlygos jam pagrįstai planuoti, kaupti ir kontroliuoti.

„Mes negalime aklai kaupti atsargų tikėdamiesi, kad jos kada nors tiks. Kiekvienas rezervui skirtas euras turi būti panaudotas ten, kur rizika didžiausia. Tik tada, kai valstybės rezervas ir savivaldybių veiksmai atitiks realius gynybos ir saugumo planus, galėsime pasitikėti valstybės pasirengimu“, - pažymėjo valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau šis modelis nėra įteisintas – auditas parodė, kad savivaldybės šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.

Auditas taip pat atskleidė valstybės rezervo kaupimo trūkumus. Dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 m. nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024 m. nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.

Pažymėtina, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių, taip pat neužtikrinant atsargų laikymo decentralizacijos. Todėl, kilus pavojui, dalis valstybės rezervo atsargų gali būti užterštos, prarastos arba tapti neprieinamos.