II dalis ČIA. III dalis ČIA. IV A dalis ČIA. IV B dalis ČIA. Išvados ČIA. V dalis ČIA.
Šio straipsnio tikslas parodyti 2020 metų Baltarusijos protestų ir mitingų priežastis ir jų dinamiką; atskleisti, kokios išorinės jėgos lėmė Baltarusijos protestus, kurie išprovokavo Baltarusijos jėgos struktūrų atsakomuosius veiksmus. Kas sudaro Baltarusijos opoziciją ir kokie opozicijos keliami reikalavimai? Kokie JAV, Lenkijos, Rusijos geopolitiniai interesai Baltarusijoje? Kokią užsienio politiką vykdė Baltarusijos prezidentas Lukašenka ir ar jo vykdoma užsienio politika turėjo įtakos masiniams protestams?
 |
| Dėl Lietuvoje vadinamos Baltarusijos nacionalinės lyderės ir Lietuvoje pripažįstamos kaip Baltarusijos prezidento rinkimų nugalėtojos Svetlanos Tichanovskajos pavardės rašymo ne iš karto apsisprendė ir Lietuvos valstybinė bei nepriklausoma užsakomoji žiniasklaida. O Vilniuje viešnia iš Baltarusijos siaučiančios koronaviruso pandemijos metu turėjo išimtines teises visiškai nesilaikyti nustatytos mūsų valstybėje tvarkos – moteris masiniuose renginiuose nebuvo užsidėjus privalomos veido kaukės, nesilaikė saugaus dviejų metrų atstumo, nevargino savęs sėdėti privalomoje saviizoliacijoje ir vaikštinėjo kur norėjo. |
Masiniai protestai ir streikai Baltarusijoje prasidėjo po 2020 rugpjūčio 9 vykusių prezidento rinkimų, kuriuos, kaip skelbia Baltarusijos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), laimėjo dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka surinkęs 79,7 proc. balsų. Jo pagrindinis konkurentas, kandidatas iš opozicijos, Svetlana Tikhanovskaya, laimėjo tik 6,8 proc. balsų.
Daugeliui nesutinkant su tokiais preliminariais prezidento rinkimų rezultatais buvo raginama surengti visuotinį protestą. Tą patį rugpjūčio 9 vakarą Minsko centre kilo susirėmimai tarp protestuotojų ir OMONO pareigūnų. Protestuotojams išvaikyti buvo naudojamos vandens patrankos, garsinės granatos, guminės kulkos ir kitos priemonės. Protestuotojai puolė OMONO ir milicijos pareigūnus, o tai išprovokavo dar didesnius protestuotojų ir milicijos susirėmimus. Mitingai prasidėjo ir kituose Baltarusijos regionuose. Tikhanovskaja teigė, kad rinkimų rezultatai gali būti suklastoti, tačiau paragino laukti oficialių balsavimo rezultatų prieš pateikiant skundą VRK.
Rugpjūčio 10 d. Baltarusijos VRK paskelbė oficialius rinkimų rezultatus, pagal kuriuos Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, o Svetlana Tichanovskaja - 10,09 proc.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas, taip pat NVS šalių vadovai pasveikino Lukašenką su pergale rinkimuose. Europos Sąjunga balsavimą pavadino nedemokratišku ir kritikavo jėgos panaudojimą prieš protestuotojus. Vokietijos užsienio reikalų ministras pasisakė už ES sankcijų Baltarusijai svarstymą. JAV Valstijos sekretorius Mike Pompeo Baltarusijos rinkimus taip pat vadino „nelaisvais ir neteisingais“. Tą pačią dieną Svetlana Tichanovskaja pareiškė nepripažįstanti rinkimų rezultatų šalyje ir pateikė skundą VRK, tačiau pažadėjo, kad nedalyvaus protestuose.
Rugpjūčio 10 Svetlana Tichanovskaja nenorėdama pripažinti tokių balsavimo rezultatų per spaudos konferenciją teigė, kad laiko save Baltarusijos prezidento rinkimų nugalėtoja. Anot jos, ji remiasi daugybe žmonių, pareiškusių norą balsuoti už ją rinkimų apylinkėse nuomone.
Tichanovskaja pateikė skundą VRK, tačiau pažadėjo, kad ji nedalyvaus protestuose.
Vėliau Baltarusijos KGB paskelbė, kad jie užkirto kelią pasikėsinimui nužudyti Tichanovskają, kurią norėta paversti kaip „šventa auka“. „Iš vadinamosios jungtinės (opozicijos) būstinės buvo gauta informacija, kad jie bijo provokacijų ir pasikėsinimo į Tichanovskajos gyvybę," pareiškė Baltarusijos KGB komiteto pirmininkas.
Vakare Minsko centre į protestus susirinko vėl apie tūkstantis žmonių, kuriuos saugumo pajėgos išsklaidė specialiomis priemonėmis. Susirėmimai truko septynias valandas. Per susirėmimus su specialiosiomis pajėgomis žuvo vienas protestuotojas.
Lukašenka teigė, kad rugpjūčio 9 dienos protestuotojams vadovavo iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Čekijos, o Rusijos piliečiai bandė dalyvauti protestuose Minske. Be to, jis pridūrė, kad „pajėgos iš užsienio“ respublikoje „nutraukė interneto ryšį“. Baltarusijos prezidentas Lukašenka pabrėžė, kad jis neleis įvykti „Maidanui“ ir tinkamai reaguos į bandymus „sugriauti šalį“.
Rusijos valstybinė ir komercinė žiniasklaida nušviesdama įvykius laikėsi neutralios pozicijos:
Rugpjūčio 10 d. vėlų vakarą Svetlana Tichanovskaja priėmė sprendimą ir paslapčia paliko Baltarusiją ir išvyko į Vilnių.
Iš anksto neparuoštoje vaizdo įrašo kalboje Svetlana Tichanovskaja teigė, kad „ji taip ir liko silpna moterimi, kokia ji buvo ir niekam iš artimųjų žmonių ir rinkimų štabui nežinant priėmė savarankišką sprendimą išvažiuoti iš šalies, kad svarbiausia mūsų gyvenime yra vaikai (o ne politika).“
Lietuvos valdžia jai suteikė vienerių metų vizą. LR URM ministras L. Linkevičius nepateikė daugiau informacijos, kaip ir kokiomis aplinkybėmis S. Tichanovskaja atvyko į Vilnių. S. Tichanovskaja į Lietuvą atvyko kartu su savo rinkimų štabo patikėtine Marija Moroz. S. Tichanovskaja iš šalies (į Lietuvą) išvežė Baltarusių pareigūnai.
Tą patį patvirtino prezidentas Lukašenka, kad jis pats atvežė Tichanovskaja į Lietuvą, nes „Svetlana labai prašė, maldavo, kad būtų atvežta į Lietuvą, norėjo pamatyti savo vaikus... Svetlana normali moteris, myli savo vaikus... Tačiau dabar Svetlaną apkvailino (Lietuvos) Užsienio reikalų ministerija, saugumo tarnybos ir ji pradėjo skelbti pareiškimus,“ sakė prezidentas Lukašenka.
Rugpjūčio 11 d. opozicijos lyderė Tichanovskaja savo vaizdo pranešime ragino savo šalininkus gerbti įstatymą, nesipriešinti milicijai, nesirinkti aikštėse ir nestatyti į pavojų savo gyvybę.
Lietuvos URM L. Linkevičius išreiškė įsitikinimą, kad politikė šį vaizdo įrašą įrašė spaudžiama Baltarusijos saugumo tarnybų. Rugpjūčio 21 kalbėdama su žiniasklaida S. Tichanovskaja atsisakė patvirtinti ar paneigti šio įrašo aplinkybių.
Svetlanos Tichanovskajos būstinėje jos išvykimą iš Baltarusijos pavadino staigmena.
Tačiau netrukus Svetlana Tichanovskaja Viliuje pradėjo skelbti griežtus politinius pareiškimus ragindama tęsti streikus ir protestus jau ne Rusų ar Baltarusų, bet Anglų kalba.
Svetlanos Tichanovskajos kreipimasis iš Vilniaus į pasaulio valstybes: „Baltarusijoje vyksta „demokratinė taiki revoliucija“.
Europos Sąjunga pasmerkė po rinkimų vykstantį smurtą Baltarusijoje ir pareiškė „pagrįstai abejojanti“ dėl rezultatų. Europos Komisijos atstovas spaudai Peteris Stano sakė, kad ES šalys ragina Baltarusiją „įsitikinti, kad Baltarusijos žmonių pasirinkimas, tikrasis pasirinkimas, atsispindi šiuose rezultatuose. Valdžia turi išgirsti savo žmonių balsą. Jie turi gerbti savo pagrindines teises", - sakė jis.
Kaip ir Kijevo EuroMaidano protestuose 2014, Baltarusijos protestuotojų pagrindą sudarė Vakarietiškos „laisvės ir demokratijos“ trokštantys maištaujantys paaugliai ir jaunimas:
ES užsienio reikalų ministras Borelis pareiškė, kad nelaiko rinkimų Baltarusijoje „nei laisvų, nei sąžiningų“, ir svarsto galimybę įvesti sankcijas asmenims, atsakingiems už policijos smurtą. Protesto akcijos Minske persikėlė į gyvenamuosius rajonus. Beveik iš karto ten buvo dislokuoti sustiprinti milicijos būriai, kurie panaudojo visas specialiąsias priemones. Kai kur protestuotojai bandė pastatyti barikadas, tačiau šiuos bandymus taip pat greitai sutramdė teisėtvarkos jėgos.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos („Liublino trikampio“) užsienio reikalų ministrai paskelbė pareiškimą: „Mes, Liublino trikampio valstybių užsienio reikalų ministrai, esame giliai susirūpinę dėl padėties po prezidento rinkimų Baltarusijoje eskalavimo ir raginame valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos panaudojimo ir išleisti visus praėjusią naktį sulaikytus asmenis.“
Rugpjūčio 12 d. Minske sulaikyti vykusių riaušių koordinatoriai; taip pat pranešta apie aštuonis išpuolius prieš Baltarusijos teisėsaugos pareigūnus per dviejų dienų mitingus skirtinguose šalies miestuose. Televizijos kanalas „Baltarusija-1“ pranešė, kad prie protestų šalyje prisidėjo „Belgazprombank“ vadovo Viktoro Babariko būstinės atstovai. Šalies vidaus reikalų ministerija pranešė, kad rugpjūčio 12 d. naktį Breste buvo atidengta ugnis į piliečius, ginkluotus armatūra, kurie puolė milicininkus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius reklamavo, kad Svetlana Tikhanovskaja netrukus paskelbs pareiškimą. Be to, Lietuva, Latvija ir Lenkija pasiūlė planą įveikti krizę respublikoje, ragindamos Minską pradėti derybas su pilietine visuomene, taip pat paleisti visus per protestus sulaikytus asmenis. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Baltarusijos Respublikoje sukurti „Nacionalinę valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų tarybą“, siekiant įveikti krizę šalyje. Šalies vadovas spaudos konferencijoje pranešė tokią iniciatyvą aptaręs su Lenkijos ir Latvijos prezidentais.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija aptarė „stipraus Europinio atsako“ į žiaurumą slopinant protestus Baltarusijoje būtinybę, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis pridūrė, kad „Baltarusijai reikia naujų prezidento rinkimų, nes praėję rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški.“
LR Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje išklausė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją ir aptarė padėtį Baltarusijoje po šalies prezidento rinkimų bei vienbalsiai priėmė pareiškimą, rašoma LR Seimo pranešime.
Komiteto nariai nutarė nepripažinti Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų, o Aleksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu. (Remiantis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją).
Tą pačią rugpjūčio 12 dieną jau visi Baltarusijos Lukašenkos varžovai rinkimuose ginčijo balsavimo rezultatus. Neregistruotas kandidatas į Baltarusijos prezidentus Valerijus Cepkalo įsteigė „Valstybės Gelbėjimo Komitetą“ - Jungtinį Susirinkimo Komitetą, kuris turėjo pristatyti naujas iniciatyvas įveikti politinę krizę šalyje, taip pat fondą opozicinėms jėgoms remti. Todėl vakare tie, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais, vėl išėjo į Minsko miegamųjų rajonų gatves. Pareigūnai vėl panaudojo prieš juos specialias priemones ir vykdė sulaikymus.
Rugpjūčio 13 d. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad nuo rugpjūčio 9 iki 13 dienos per neteisėtus protestus buvo sužeisti 103 teisėsaugos pareigūnai, iš jų 28 paguldyti į ligoninę. Sulaikyta apie 700 protestuotojų, kurie vėliau buvo paleisti.
Rugpjūčio 14 d. Minske ir visoje Baltarusijoje paleisti daugiau, kaip 2000 asmenų sulaikytų per masinius protestus. Rugpjūčio 14 d. Baltarusijos VRK paskelbė galutinius rinkimų rezultatus - juos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinkęs 80,1 proc. Antrąją vietą su 10,12 proc. užėmė Svetlana Tichanovskaja.
Vienas iš Baltarusijos opozicijos lyderių, VRK neįregistruotas kaip kandidatas į prezidentus, politikas Valerijus Cepkalo paragino tęsti protesto akcijas Baltarusijoje. Jis reikalavo paleisti „visus politinius ir ekonominius kalinius“, pripažinti Svetlaną Tichanovskaja „teisėtu prezidentu“, taip pat paskirti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus prezidento rinkimus. Suimtojo Viktoro Babariko būstinė pareikalavo, kad nauji rinkimai būtų surengti iki 2020 rugsėjo 15 dienos.
Baltarusijos įmonėse tęsėsi masiniai mitingai.
Savo ruožtu Svetlana Tichanovskaja nesutikdama su pralaimėjimu būdama Vilniuje paskelbė vaizdo įrašo kreipimąsi ir pareiškė, kad Baltarusiai nebegalės gyventi su ankstesne vyriausybe. Ji paskelbė surinkusi už ją balsavusių piliečių parašus ir paragino Baltarusijos miestų merus surengti viešus susirinkimus.
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja būdama Vilniuje vaizdo įrašu paskelbė apie Baltarusijos Koordinacinę Tarybos sukūrimą, kad būtų užtikrintas prezidento Lukašenkos valdžios perdavimas opozicijai ir kvietė tęsti masinius protestus.
L. Linkevičius pareiškė, kad būtinos ES sankcijos už smurtą ir suklastotos rinkimus atsakingiems Baltarusijos pareigūnams. Ministras taryboje ES kolegoms pateikė Lietuvos situacijos kaimyninėje Baltarusijoje vertinimą:
„Matome itin brutalų ir neproporcingą valstybės struktūrų jėgos naudojimą prieš taikius savo šalies piliečius, protestuojančius prieš suklastotus prezidento rinkimus, oponentų persekiojimą, tūkstančius suimtųjų - šito Europos Sąjungos kaimynystėje negalime toleruoti, būtinas nepriklausomas tarptautinis tyrimas“, - sakė L. Linkevičius.
Rugpjūčio 15 d. Baltarusijos opozicija paskelbė, kad nepripažįsta oficialių prezidento rinkimų rezultato ir laiko Svetlana Tichanovskają išrinkta respublikos prezidente pereinamuoju laikotarpiu iki naujų prezidento rinkimų ir pradėjo formuoti valdžios perdavimo Koordinavimo Tarybą šalyje. Protestuotojai vėl susirinko Nepriklausomybės aikštėje Minske
Rugpjūčio 16 d. Aleksandro Lukašenkos šalininkai ir priešininkai susirinko į mitingus Minsko centre. Lukašenka, teigė, kad Baltarusija pražus kaip valstybė, jei ji sutiks surengti pakartotinius rinkimus ir kad Vakarų šalys kaupia savo karinę galią prie respublikos sienų.“
Aleksandras Lukašenka mano, kad visa atsakomybė už tai, kad jėgos struktūrų atstovai griežtai slopina masinius protestus, tenka opozicijai.
Opozicijos mitinge Minske susirinko dešimtis tūkstančių žmonių. Jo dalyviai reikalavo Lukašenkos atsistatydinimo ir amnestijos tiems, kurie buvo sulaikyti per protestus. Prahoje ir Bratislavoje vyko solidarumo su Baltarusijos opozicija mitingai.
Rugpjūčio 17 d. Svetlana Tichanovskaja būdama Vilniuje paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame skelbė apie pasirengimą tapti šalies vadove. „Esu pasirengusi prisiimti atsakomybę ir veikti kaip šalies vadovė, kad šalis nusiramintų ir grįžtų į normalų ritmą“, sakė vaizdo įraše Svetlana Tichanovskaja.
Ji taip pat reikalavo išlaisvinti „visus politinius kalinius“ Baltarusijoje ir „kuo greičiau paruošti teisinę bazę ir sąlygas naujiems prezidento rinkimams organizuoti - tikriems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, kuriuos besąlygiškai priims pasaulio bendruomenė“.
ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas paskelbė politinį pareiškimą, kuriame išreiškė palaikymą „taikiems Baltarusių protestams ir reikalavimui surengti naujus prezidento rinkimus. Jame taip pat buvo menama, kad „ES rengia naujus sankcijų sąrašus asmenims, atsakingiems už smurtą, taikių protestų represijas ir rinkimų rezultatų klastojimą.“
Rugpjūčio 17 – 18 d. prie tūkstantinių žmonių protestų prieš Lukašenką sostinėje Minske prisijungė ir didžiųjų Baltarusijos gamyklų darbininkų streikai į kuriuos kvietė opozicijos Koordinacinės Tarybos narė muzikinį išsilavinimą turinti aktyvistė Marija Kolesnikova.
Rugpjūčio 17 d. susitikime su Minsko traktorių ratų gamyklos personalu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad gamyklos darbuotojai protestais „jo neparklupdys ant kelių“ reaguodamas į susirinkusiųjų šūkį „Išeik!”.
Lukašenka taip pat pažymėjo, kad jis gali apsvarstyti priimti naują šalies Konstituciją, kuri būtų priimta referendumo būdu, kuri numatys dalį įgaliojimų perduoti parlamentui. „Aš nesu šventasis, jūs žinot mano griežtumą. Jūs žinot, kad jei nebūčiau griežtas, nebūtų šalies.", - pabrėžė Lukašenka.
„Ar jūs kalbate apie nesąžiningus rinkimus ir norite surengti sąžiningus? Aš atsakau į šį klausimą. Mes surengėme rinkimus. Kol jūs mane nenužudysite, kitų rinkimų nebus", - sakė Lukašenka.
Vakare Minsko centre ir miegamuosiuose rajonuose solidarumo akcijoje dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Prie Baltarusijos prezidento administracijos pastato buvo pritraukti sustiprinti milicijos būriai.
Protestai Baltarusijoje “Prieš” ir “Už” Lukašenką
Rugpjūčio 17 d. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominic Raabas pareiškė nepripažįstantis Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų. Kanada ir Airija prisijungė prie Britanijos ir pareiškė, kad nepripažįsta Ukrainos prezidento rinkimų rezultato.
Europos Parlamento didžiųjų frakcijų nariai paskelbė, kad jie „prisijungia prie Baltarusijos žmonių reikalaudami naujų ir laisvų rinkimų, kuriuos prižiūrės nepriklausomi stebėtojai“.
„Rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, o patikimi pranešimai rodo Svetlanos Tikchanovskaja pergalę. Todėl mes nepripažįstame Aleksandro Lukašenkos pakartotinai perrinktu Baltarusijos prezidentu ir laikome jį persona non grata Europos Sąjungoje.
Mes pripažįstame Svetlanos Tichanovskajos inicijuotą Baltarusijos Koordinacinę Tarybą kaip teisėtą Baltarusijos žmonių atstovą ir reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kuriuos prižiūrėtų nepriklausomi stebėtojai“, - sakoma EP pranešime.
Tą patį vakarą Minsko centre vėl rinkosi keli tūkstančiai žmonių.
Rugpjūčio 18 d. Baltarusijoje pradėjo darbą Baltarusijos jungtinės opozicijos Koordinavimo Tarybos būstinė. Aleksandras Lukašenka opozicijos Koordinacinės Tarybos sukūrimą pavadino bandymu užgrobti valdžią.
Savo ruožtu Lukašenka sakė, kad siūloma sudaryti Baltarusijos „Nacionalinę Koordinacinę Tarybą“ yra „bandymas užgrobti valdžią“. „Noriu įspėti tuos, kurie įstojo į šią Tarybą, kad mes imsimės tinkamų priemonių reaguodami į šios Tarybos sudarymą, kurios sąraše yra atviri Nacistai“, - savo saugumo nariams kalbėjo Lukašenka. Gomelyje ir Mogiliove įvyko daugiatūkstantiniai vyriausybę palaikantys mitingai.
Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Isamaa) sakė, kad Estija nepripažįsta rugpjūčio 9 d. Baltarusijos rinkimų rezultatų, nes jie buvo suklastoti Aleksandro Lukašenkos.
LR Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“, kurioje LR Seimo nariai išreiškė palaikymą Baltarusių tautos apsisprendimui, nepripažino rugpjūčio 9 d. rinkimų rezultatų ir nepripažino Aleksandro Lukašenkos legitimiu Baltarusijos Respublikos vadovu. (Remiantis vienašališka URM pateikta informacija).
Rugpjūčio 19 d. Būdama Vilniuje Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja anglų kalba vaizdo pranešimu kreipėsi Europos Sąjungos šalių vadovus. Vaizdo įraše ji teigė, kad rinkimai nebuvo „nei sąžiningi, nei skaidrūs“ ir kad „rezultatai buvo suklastoti“. Ji paragino Europos lyderius „nepripažinti šių nesąžiningų rinkimų“, nes „Lukašenka prarado teisėtumą“.
„Siekdama palengvinti taikų valdžios perdavimą, aš inicijavau Baltarusijos Nacionalinės Koordinacinės Tarybos sukūrimą, kuri vadovaus taikiam valdžios perdavimui dialogo metu“, - kalbėjo Svetlana Tichanovskaja.
Tichanovskajos teigimu, „Taryba nedelsdama inicijuos naujus, sąžiningus ir demokratinius prezidento rinkimus, prižiūrint tarptautiniams stebėtojams“.
Aleksandras Lukašenka teigė, kad Vakarų užsienio valstybės ir toliau finansuoja gatvės protestus ir netvarką Baltarusijoje.
Baltarusijos prezidentas Lukašenka paprašė Rusijos prezidento tarpininkavimo sprendžiant Baltarusijos politinę krizę.
Europos Sąjunga po surengto nepaprastojo aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo dėl Baltarusijos skelbė, kad nepripažįsta Baltarusijoje rugpjūčio 9 vykusių prezidento rinkimų rezultatų.
Tačiau po Rusijos prezidento Putino pokalbio su Prancūzijos prezidentu Macronu, Vokietijos kanclere Merkel ir Europos Tarybos prezidentu Charles Micheliu, Europos Tarybos prezidento Charleso Michelio paskelbtame pareiškime ES Tarybos prezidentas jau atvirai neragino Aleksandro Lukašenkos pasitraukti iš prezidento posto arba reikalauti naujų rinkimų. Europos Tarybos pirmininkas Michelis apleido klausimą, ar pačiam Lukašenkai nebus taikomos sankcijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad Lukašenka turėtų dalyvauti nacionaliniame dialoge, kad išspręstų krizę.
Europos Komisija pažadėjo skirti 53 milijonus eurų pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, nukentėjusiųjų nuo valstybinio susidorojimo su protestuotojais aukomis ir kovai su COVID-19.
Rugpjūčio 20 d. Baltarusijos Generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą pagal straipsnį „valdžios užgrobimas“ dėl Respublikoje opozicijos įsteigtos Koordinavimo Tarybos. Baltarusijos generalinis prokuroras Aleksandras Koniukas pareiškė, kad dėl Baltarusijos Koordinavimo Tarybos įsteigimo jau yra iškelta baudžiamoji byla. „Numatomas sukurti politinis organas, kuris perimtų valdžią iš dabartinio valstybės vadovo yra antikonstitucinis“.
Nepriklausomybės aikštėje Minske vėl susirinko daugiau nei 2 tūkstančiai protestuotojų.. Renginys baigėsi be incidentų.
Rugpjūčio 21 d. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja Vilniuje dalyvavo BNS surengtoje žiniasklaidos konferencijoje teigė, kad ji niekada nesirinko politikės kelio, kad sutiko dalyvauti prezidento rinkimuose tik dėl savo (suimto) vyro. Reikalavo kad būtų paleisti politiniai kaliniai, (tarp kurių yra jos vyras) ir pravesti nauji rinkimai. Svetlana Tichanovskaja aiškiai davė suprasti, kad Baltarusijos krizė, tai šalies vidaus reikalas, todėl užsienio valstybių sankcijos Baltarusijos režimui būtų kišimasis į šalies vidaus reikalus. Opozicijos lyderė Tichanovskaja dar kartą pakvietė visas šalis gerbti Baltarusijos respublikos suverenitetą. Į klausimą, ar ji keltų savo kandidatūrą pakartotiniuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaka atsakė, kad šio klausimo dabar neverta svarstyti.
Tą pačią dieną duodama interviu „Belsat“ TV teigė, kad neplanuoja kandidatuoti į valstybės vadovo postą, jei šalyje būtų sušaukti nauji prezidento rinkimai, nes labai pavargo nuo politikos. Politikė atsisakė paaiškinti, kodėl nusprendė atvykti į Vilnių nežinant jos rinkimų štabui.
Tą pačią dieną būdama Vilniuje Svetlana Tichanovskaja vaizdo įrašu paskelbė kreipimąsi į streikuojančius įmonių darbuotojus. Tichanovskaja paragino Baltarusijos įmonių darbuotojus toliau tęsti ir plėsti streikus. Tichanovskaja pabrėžė, kad streikai yra teisėtas ir veiksmingas kovos metodas. Anot jos, paramos fondams jau paaukoti milijonai. Buvusi kandidatė į prezidentus dar kartą pabrėžė būtinybę „sustabdyti smurtą, paleisti politinius kalinius, surengti skaidrius, laisvus ir sąžiningus rinkimus“.
Lukašenka pranešė, kad „prieš Baltarusiją veikia keli jėgų centrai nuo Amerikos iki Varšuvos, kur įsikūrė vyriausybės tremtyje, tarp jų vienas Lietuvoje“. „Šiandien, mano manymu, užsienyje jau yra penkios (Baltarusijos) vyriausybės tremtyje", pažymėjo Aleksandras Lukašenka.
Lukašenka pareiškė, kad „ši netvarka mums buvo ruošiama, kurią planuoja ir siunčia JAV... Jie ruošė mums šią netvarką. Ir Rusija bijojo mus prarasti. Vakarai nusprendė mus kažkaip pastumti, žinoma, kaip matome dabar, prieš Rusiją. Dabar jie nori įkurti šį Baltijos ir Juodosios jūros koridorių, (anti-Rusiškų valstybių kordoną) - tris Baltijos respublikas (Lietuvą, Latviją ir Estija), mus (Baltarusiją) ir Ukraina. Mes čia esame viena grandis “, sakė valstybės vadovas Lukašenka.
Ši Baltarusijoje vykusių protestų dinamika rodo, kaip šalies viduje kilęs politinis ginčas dėl prezidento rinkimo rezultatų buvo sujungtas su darbininkijos socialiniu nepasitenkinimu. Pagrindinis protestų strateginis motyvas – „nesąžiningi ir neteisingi rinkimų rezultatai“ todėl Lukašenka „turi atsistatydinti“ – virto diplomatine kova dėl Baltarusijos alternatyvios vyriausybės pripažinimo.
Informacinio karo priemonėmis buvo provokuojamas susidūrimas su jėgos struktūromis, po to perkeliamas į tarptautinę areną ir išnaudojamas suinteresuotų šalių geopolitiniams interesams siekti. Baltarusijos opozicijos spontaniškai įkurta „Koordinacinė Taryba“, tai Lenkijos ir Lietuvos (formaliai Latvijos) gerai iš anksto paruoštas Baltarusijos prezidento Lukašenkos valdžios perėmimo planas kaip sudaryti naują pro-Vakarietiškos linijos Baltarusijos vyriausybę.
ES šalys narės atvirai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus stengdamosios užtikrinti, kad pykčio protrūkis išliktų kontroliuojamas kraštutinių dešiniųjų opozicijos, kuri šiuo metu dominuoja protestuose žadėdamos „laisvus ir sąžiningus rinkimus“, demokratiją ir smurto pabaigą Baltarusijoje. Viena iš netikėtai Baltarusijos krizės metu iškilusių politinių figūrų – buvusi namų šeimininkė kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja. Tapti Baltarusijos prezidente nebuvo tikrasis Tichanovskajos tikslas. Politikos naujokė S. Tichanovskaja savo kandidatūrą į Baltarusijos prezidento postą išsikėlė dėl to, kad Baltarusijos valdžia atsisakė įregistruoti kandidatu į prezidentus jos vyrą Tichanovskį, kai jo sode rado didelę sumą pinigų.
Nesutikdama su prezidento rinkimo rezultatais – pralaimėjimu, Svetlana Tichanovskaja paslaptingomis aplinkybėmis išvyko iš Baltarusijos į Lietuvą praėjus vos parai laiko, kurioje pradėjo vykdyti koordinuotą informacinį karą prieš Baltarusijos centrinę valdžią. Opozicijos lyderės Tichanovskajos išplatintuose vaizdo įrašai tuo pačiu raginama užsienio šalims išsaugoti Baltarusijos šalies suverenitetą. Rusijos prezidentas Putinas interviu televizijai „Russia-1“ pripažino, kad „jo vardu buvo suformuotas teisėsaugos pareigūnų rezervas, kuris prireikus galėtų padėti Baltarusijai.“ Putinas priminė, kad „Rusija saugumo srityje turi įsipareigojimų Baltarusijai, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dabartinėje situacijoje iškėlė šį klausimą Maskvai. Tačiau šios pajėgos nebus naudojamos tol, kol ekstremistiniai elementai Baltarusijoje neperžengs ribų ir nepradės plėšikauti. Rusija mano, kad visos problemos Baltarusijoje bus išspręstos taikiai.“ Pati S. Tichanovskaja nemato, kad Putinas tiesiogiai remtų Lukašenkos vyriausybę ar kištųsi į Baltarusijos vidaus reikalus. S. Ticjanovskaja neprieštarautų jei nacionaliniame dialoge dalyvautų Rusijos prezidentas Putinas, Pasak Svetlanos Tichanovskajos, „su Rusija mūsų santykiai geri ir mes norėtume išsaugoti gerus santykius su Rusija. Tačiau Baltarusijos krizė yra šalies vidaus reikalas.“
Tačiau savo vaizdo įrašuose anglų kalba ir susitikimuose su užsienio (JAV) diplomatinės tarnybos darbuotojais Svetlana Tichanovskaja užsienio valstybes ragino aktyviai kištis į Baltarusijos vidaus reikalus – nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimo rezultatų, nepripažinti Lukašenkos teisėtu prezidentu, bet pripažinti šalies viduje neteisėtą Baltarusijos opozicijos Koordinacinę Tarybą skirtą taikiam valdžios perdavimui. Nors opozicijos pripažinta lyderė Svetlana Tichanovskaja rugpjūčio 17 teigė, kad yra pasirengusi tapti šalies nacionaline lydere ir prisiimti atsakomybę, tačiau praėjus keturioms dienoms Svetlana Tichanovskaja pripažino, kad nedalyvautų pakartotiniuose „sąžininguose ir demokratiniuose“ Baltarusijos prezidento rinkimuose, jei tokie būtų surengti, nes pavargo nuo politikos. Ji dar kartą pareikalavo paleisti „politinius kalinius“ tarp kurių yra ir jos vyras Sergėjus Tichanovskis. S. Tichanovskaja yra labiau pasipriešinimo A. Lukašenkos valdymui simbolis, nei lyderis.
Susiję:
Svetlana Tichanovskaja kažkuo priminė Laimutę Stankūnaitę (visa spaudos konferencija ir daugiau)
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
