Nepriklausomas Žmonių partijos portalas pranešė, kad „spalio 6 dieną Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nusprendė iš šiaurinių Sirijos teritorijų atšaukti amerikiečių pajėgas – sprendimas priimtas telefonu kalbantis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Atskleidžiama, kad prieštaringai Lietuvoje vertinamas dabartinis JAV vadovas nustebino ne tik NATO sąjungininkus, bet ir patį Pentagoną.
Apie tai skelbiama publikacijoje „Po NATO sąjungininkus pribloškusio sprendimo – Baltijos valstybių nerimas: o kas, jei Trumpas paskambins Putinui?“.
Informuojama, kad „Estija – daugiau nei už 3200 kilometrų nuo Levanto, tačiau pastarųjų JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų Sirijoje raibuliai pasiekė ir Baltijos jūrą“.
„Užgniaužusios kvapą, įvykius Sirijoje sekė ne tik trys Baltijos regiono valstybės, bet ir Lenkija – NATO aljanso narės, saugumo klausimais tiesiogiai priklausomos nuo Jungtinių Valstijų malonės“, - rašoma straipsnyje.
NATO, kaip vėliau žurnalistams sakė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme, „suparalyžiuotas“ nesutarimų dėl Jungtinių Valstijų ir Turkijos Artimuosiuose Rytuose vykdomos politikos, nuomonių skirtumai trukdo ir kitų Aljansui priklausančių senojo žemyno valstybių santykiams.
Skelbiama, jog dar blogiau tai, kad Jungtinių Valstijų užsienio politika kaip reikiant išbalansuota, o sugrįžti į reikiamas vėžes bus sunku.
Analizių analitikai konstatuoja šokiruojančią tiesą – jeigu kada nors D. Trumpas, kalbėdamas telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nuspręstų atsiriboti nuo NATO įsipareigojimų Rytų Europai, jiems praktiškai neliktų alternatyvų.
Publikacijoje negailima kritikos JAV prezidentui.
„Rusija iš galingiausių pasaulio valstybių aštuntuko buvo išprašyta dėl V. Putino 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos. Nuo tada D. Trumpas vis užsimena apie Rusijos sugrąžinimą (ir jam nė motais progreso Ukrainos klausimu stygius)“, - atskleidžia analitikai.
Praėjusią savaitę paklaustas, ar sutinka, kad NATO paralyžiuota, Estijos gynybos ministras Juri Luikas pabandė atremti M. Helme komentarus ir atkreipė dėmesį į neseniai atvykusius britų karius kaip įrodymą, kad Vakarų aljanso forma puiki.
M. Helme viešai išsakyta pozicija sulaukė ypač griežtos Žmonių partijos atstovės Rasos Juknevičisnės kirčio.
„Man labai apmaudu sakyti, bet man gėda dėl Estijos ministro išsakytų minčių. Man tai kvepia Rusijos televizijoje rodoma propaganda. NATO nebuvo Sirijoje, o mes esame NATO“, - pareiškė buvusi Lietuvos gynybos reikalų ministrė ir NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkė, šiuo metu Europos Parlamente laiką leidžianti R. Juknevičienė.
Straipsnio autoriai atvirai dalinasi nerimu.
„Kaip ten bebūtų, metas Rytų Europos valstybėms neramus (nepriklausomai nuo to, ar jų nuogąstavimai, kad gali tapti būsimais Rusijos agresijos taikiniais, pagrįsti, ar ne)“, - teigia analizatoriai.
Straipsnis baigiamas buvusio Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Latvijoje, šiuo metu vadovaujančio užsienio politikos departamentui „Centre for European Reform“ tyrimų centre, Iano Bondo įžvalga, ko reikėtų imtis norint apsisaugoti nuo vis labiau agresyvėjančios Rusijos.
„Baltijos valstybės turėtų gerinti savo pajėgas – tai būtų geriausia prevencinė priemonė“, - nurodė I. Bondas.