Brangi nepriklausomybė: Vokietijoje dyzelinas jau viršijo 2,30 euro, Lenkija stabdo kainas

Europos funkcionieriai ir toliau garsiai kalba apie energetinę nepriklausomybę, vertybes ir strateginį saugumą, tačiau sąskaita už šiuos politinius sprendimus jau gula ant paprastų žmonių ir verslo pečių. Vokietijoje dyzelino kaina kovą pasiekė rekordus: ADAC duomenimis, viso mėnesio vidurkis sudarė 2,164 euro už litrą, o 2026 m. kovo 31 d. dienos vidurkis šoktelėjo iki 2,316 euro. Tai reiškia viena: didžiausia Europos ekonomika jau laikosi nebe ant stabilumo, o ant brangaus kuro ir augančios įtampos.

Berlynas buvo priverstas reaguoti. Tačiau vietoje tikro problemos sprendimo pasirinko pusinę priemonę: degalinėms nuo balandžio pradžios leista kainas didinti tik vieną kartą per dieną, vidurdienį, o mažinti galima bet kada. Kitaip tariant, valdžia jau nebeslepia, kad degalų rinka tapo tokia nervinga ir chaotiška, jog teko reguliuoti net patį kainų didinimo ritmą.

Lenkija nuėjo kitu keliu. Ji ne tik sumažino PVM ir akcizus, bet ir įvedė kainų lubas. Dyzelinui nustatyta 7,60 zloto, arba apytikriai 1,78 euro, už litrą maksimali riba. Tai reiškia, kad viena valstybė bent jau mėgina pristabdyti smūgį vairuotojams ir vežėjams, o kita kol kas labiau mėgina suvaldyti įspūdį, kad kainos kyla nevaldomai.

Tuo pat metu smunka ir ekonomikos lūkesčiai. Naujausi Vokietijos ekonomikos institutų vertinimai rodo, kad 2026 m. šalies ekonomika gali augti vos 0,6 proc., kai anksčiau buvo tikėtasi 1,3 proc. Tai jau beveik ne augimas, o slinkimas pirmyn iš inercijos. Energijos kainų šokas smogia ne tik degalinėms, bet ir visai pramonei, logistikai, vartojimui bei pasitikėjimui ateitimi.

Europos Sąjunga toliau mažina priklausomybę nuo rusiškų dujų ir karštligiškai ieško, kuo jas pakeisti. 2026 m. sausio 26 d. ES Taryba galutinai patvirtino laipsnišką rusiškų vamzdyninių dujų ir SGD importo draudimą.

Vaizdas paprastas: politiškai kalbama apie nepriklausomybę, o praktiškai Europa gauna brangesnį kurą, lėtesnį augimą ir vis didesnę kainą už savo pasirinkimus. Kai Vokietijoje dyzelinas perlipa 2,30 euro ribą, o ekonomikos augimas smunka iki 0,6 proc., kalbos apie „sklandų perėjimą“ skamba vis tuščiau.