Praėjus vos keliems mėnesiams, kai paskelbtas tyrimas, rodantis, kad du „Monsanto“ produktai – genetiškai modifikuoti (GM) kukurūzai ir herbicidas raundapas (angl. Roundup) – pakenkė žiurkių sveikatai, žurnalas, kuris paskelbė tyrimą, paskyrė buvusį „Monsanto“ mokslininką nuspręsti, kurie tyrimai apie genetiškai modifikuotus maisto produktus ir augalus turi būti publikuojami, atskleidžia naujas straipsnis [1].
2012 m. rugsėjį mokslinis žurnalas Food and Chemical Toxicology (FCT) paskelbė tyrimą, kuris sukėlė tarptautinę audrą (Séralini, et al. 2012). „Monsanto“ ir genetiškai modifikuoti maisto produktai sulaukė daug neigiamo dėmesio. Tyrimas, kuriam vadovavo prof. Gilles'is Ericas Séralini iš Kano universiteto Prancūzijoje, parodė, kad „Monsanto“ genetiškai modifikuoti kukurūzai ir herbicidas raundapas, su kuriuo jie auginami, kelia rimtą pavojų sveikatai [2] – žiurkėms pažeisti organai ir padidėjo navikų bei ankstyvos mirties dažnis.
Buvo pradėta surežisuota kampanija siekiant diskredituoti tyrimą žiniasklaidoje ir įtikinti žurnalą jį atšaukti. Daugelis tų, kurie rašė laiškus FCT (jie yra paskelbti Elsevier), turėjo interesų konfliktų su GM produktų pramone ir jos lobistinėmis grupėmis, nors tai nebuvo viešai atskleista. Žurnalas tyrimo neatšaukė.
Tačiau vos po kelių mėnesių, 2013 m. pradžioje, Richardas E. Goodmanas, buvęs „Monsanto“ mokslininkas, turintis glaudžių ryšių su biotechnologijų pramone, prisijungė prie FCT redakcijos. R. Goodmanui buvo suteiktos specialiai sukurtos asocijuoto redaktoriaus biotechnologijoms pareigos. Tai buvo naujos pareigos, atrodytų, sukurtos kaip tik R. Goodmanui po „Séralini istorijos“.
R. Goodmanas yra Nebraskos universiteto Maisto alergijos tyrimų ir išteklių programos (angl. Food Allergy Research and Resource Program) profesorius. Tačiau jis taip pat yra buvęs „Monsanto“ darbuotojas, kuris dirbo bendrovėje nuo 1997 ir 2004 m. Kai dirbo „Monsanto“, jis vertino bendrovės GM augalų alergiškumą ir paskelbė jos tyrimus GM maisto produktų alergiškumo ir saugos klausimais (Goodman and Leach 2004). R. Goodmanas neturėjo dokumentuoto ryšio su žurnalu iki 2013 m. vasario.
R. Goodmano paskyrimas FCT stebina ir dėl to, kad žurnalas jau turi GM maisto saugos ekspertą. Iš keturių vyresniųjų redaktorių José L. Domingo yra toksikologijos ir aplinkos sveikatos profesorius bei dviejų išsamių GM maisto saugumo tyrimų apžvalgų autorius (Domingo 2007; Domingo and Bordonaba 2011). Abiejose apžvalgose skeptiškai įvertinta tezė, kad GMO yra saugūs. Taigi nėra aišku, kam FCT reikalingas „asocijuotas redaktorius biotechnologijoms“, tačiau akivaizdu, kodėl „Monsanto“ būtų suinteresuota užsitikrinti, kad „Séralini istorija“ niekada nepasikartotų.
Claire Robinson, Earth Open Source tyrimų direktorė ir naujojo straipsnio bendraautorė, sakė: „Goodmano greitas paskyrimas tiesiai į FCT redakcinę kolegiją kelia klausimą, ar „Monsanto“ dabar iš tikrųjų sprendžia, kurie tyrimai apie GM maisto produktus ir augalus turi būti paskelbti, o kurie – ne.“
Straipsnyje paaiškinama, kad R. Goodmano paskyrimas yra tik paskutinis iš ilgos serijos epizodų, kai žmonės, turintys interesų žemės ūkio biotechnologijų pramonėje, bandė kontroliuoti nepatogius tyrimus ar užkirsti kelią jų paskelbimui.
Kitais atvejais mokslinių žurnalų puslapiai buvo atiduoti keistiems išpuoliams prieš mokslininkus, kurių tyrimai atskleidė GM augalų ir maisto produktų problemas. Dažnai kritikai nenurodydavo savo interesų konfliktų, susijusių su GMO pramone, ir žurnalai jų nepriversdavo to padaryti.
Dr. Jonathanas Lathamas, ne pelno organizacijos Bioscience Resource Project vykdomasis direktorius ir naujojo straipsnio bendraautoris, sakė: „Deja, visuomenė ir mokslo bendruomenė nebegali pasitikėti, kad recenzuojami (angl. peer-reviewed) žurnalai atspindi tikrąją mokslinių žinių padėtį. Kai kurie žurnalai tapo siauros interesų grupės – biotechnologijų kompanijų – priemone moksliniam diskursui kontroliuoti.“
C. Robinson ir J. Lathamas atkreipia dėmesį, kad mokslinio publikavimo krizė atspindi platesnę problemą – kad moksliniai tyrimai yra vis labiau priklausomi nuo pramonės finansavimo. J. Lathamas sakė: „Interesų konfliktai tapo išskirtine šiuolaikinio mokslo problema ir jų apribojimas tarp viešojo sektoriaus mokslininkų tapo svarbiausia būtinybe.“
Autoriai kviečia mokslinius žurnalus sulyginti sąlygas ir tyrimams, kuriuose padaromos išvados, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai ir augalai kelia grėsmę, taikyti tuos pačius kritinius standartus kaip tyrimams, kurie padaro išvadą apie saugumą. Moksliniai žurnalai taip pat turėtų skelbti visus savo redakcijos interesų konfliktus.
Jei žurnalai nesugebės reformuotis, mokslininkams, kurie atlieka viešajam interesui svarbius tyrimus, gali prireikti sukurti alternatyvų publikavimo modelį – viešąjį recenzavimą (angl. public peer review) ar „atviro kodo mokslą“ (angl. open source science).
1. Claire Robinson and Jonathan Latham, The Goodman affair: Monsanto targets the heart of Science. Independent Science News and Earth Open Source. 20 May 2013. http://independentsciencenews.org/science-media/the-goodman-affair-monsanto-targets-the-heart-of-science/ ir http://bit.ly/189Ff88 (rekomenduojame perskaityti)
2. GE Séralini et al. (2012). Long term toxicity of a Roundup herbicide and a Roundup-tolerant genetically modified maize. Food and Chemical Toxicology 50(11): 4221-4231.
Parengta pagal:
Former Monsanto employee put in charge of GMO papers at journal
The Goodman affair: Monsanto targets the heart of Science
www.gmo.lt